Metas prisiminti, kad pastatas yra daug daugiau nei vien jo išvaizda. Architektūra, miestas yra patiriami žmogaus. Šviesa šiai patirčiai reiškia labai daug. Ji gali kurti tikrąją magiją, ne veltui ne vienas architektūros talentų pripažįsta, kad architektūros kūrime lygia greta dalyvauja materija ir šviesa. Tai ir dar daugiau aptariame šiais metais vykstančiame nuotolinių paskaitų cikle „Pojūčių turtinga architektūra“, kurį organizuoja Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su sa.lt („Statyba ir architektūra“), finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“. 

***

Kviečiame į paskutinę ciklo paskaitą – „Šviesos magija architektūroje“, kurią skaitys architektas, hum. m. dr. Martynas Valevičius. Pasak lektoriaus, šviesa dažnai būna kerimai patraukli ir asocijuojama su naujumu, pažanga, žiniomis ir kūryba. Šviesa leidžia matyti vaizdą, todėl ji domino ne vieną menininką ir architektą nuo pat civilizacijos pradžios. Dažnai kaip tik vienoks ar kitoks šviesos taikymo būdas nulemdavo pastatų architektūrą, jų orientaciją ar detales. Kiekvienas kūrėjas įvairiose epochose rasdavo savitą santykį su šviesa ir nuo to, kaip sėkmingai jam pavykdavo suvaldyti šviesą, priklausė kūrinio sėkmė.

Veik 20 metų architektūros ir miesto apšvietimu besidomintis, šioje srityje dirbantis M. Valevičius dar 2010 m. apsigynė disertaciją „Miestų meninio apšvietimo istorinė raida ir šiuolaikinės tendencijos“. 

Disertacijoje jis pastebi, kad šiuolaikinis gyvenimas, ypač miestuose, vis daugiau vyksta tamsiuoju paros metu: kai kurių žmonių darbas, judėjimas, bendravimas, laisvalaikis ir poilsis vyksta tik vakarais. Tamsus paros metas rudenį ir žiemą yra kur kas ilgesnis. Naktį kiekvienas objektas pastebimas tik apšviestas, o tai byloja ne tik apie utilitarius poreikius (saugumo, orientacijos ir kt.), bet ir apie vizualias galimybes, kuriomis galima disponuoti valdant šviesą – apšviesti aplinką taip, kad būtų išryškintos jos vertybės, net ir tos, kurių negali atskleisti dienos šviesa.

Dirbtinio apšvietimo estetika, meninis reikšmingumas mieste ir jo įtaka architektūrinės aplinkos suvokimui vis dar nėra menotyroje iki galo ištyrinėtas. Retas architektas vertina apšvietimą kaip kūrybos priemonę, kuri gali suformuoti ar pakeisti architektūrinės aplinkos įvaizdį. Technikos pažanga apšvietimo srityje yra sparti, todėl net ir apšviestos miestų dalys turi būti įvertintos naujai, atsižvelgiant į šiandieną pakitusius estetinius, ekologinius, ekonominius ir funkcinius aplinkos reikalavimus. Galiojančios apšvietimo normos ir standartai, deja, nesprendžia miesto meninio apšvietimo klausimų. 

Paskaitoje laukiami visi: tiek architektai profesionalai, tiek kraštovaizdžio ar paveldo specialistai, sociologai, psichologai, politikai, žmonės, neabejingi savo aplinkai, ateičiai.

DATA: 2024 m.  lapkričio 27 d., trečiadienį, nuo 11.00 iki 12.45 val.

TRUKMĖ: 2 ak. val.

VIETA: paskaita vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Registruotis būtina. Registracija

Programa:

10.30–11.00 Registracija ZOOM platformoje

11.00–12.30 „Šviesos magija architektūroje“ (lekt. architektas, hum. m. dr. Martynas Valevičius)

12.30–12.45  klausimai/ atsakymai (moderuoja dr. Karolina Jašinskaitė)

Renginys nemokamas. 

Nuotolinių paskaitų ciklą „Pojūčių turtinga architektūra“ pristato Architektūros kokybės vystymo asociacijos su partneriu sa.lt, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“.

***

Ciklo „Pojūčių turtinga architektūra“ paskaitas moderuoja dr. Karolina Jašinskaitė, Aida Štelbienė.

Kviečiame žiūrėti jau įvykusias ciklo paskaitas:

Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija

Partneris: portalas sa.lt („Statyba ir architektūra“)

Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“.