Blog

Apie saulės elektrines – visuomenei

saulės elektrines
Evgenios Levin nuotr.

Energetikos ministerija oficialiame dokumente – Nacionalinėje energetikos strategijoje – užsibrėžė tikslą pasiekti, kad iki 2020 m. elektrą savo reikmėms gaminantys vartotojai sudarytų 2 proc., arba maždaug 34 tūkst., visų Lietuvos elektros energijos vartotojų. Šiuo metu jų 850. Ministerija nieko nelaukusi jau ėmėsi veiksmų – išbando įvairius būdus skatindama aktyviai diegti saulės elektrines.

Numatyta keliskart didesnė parama

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Portalo „SA.lt“ organizuotoje konferencijoje „Ar jau metas diegti saulės elektrines?“ energetikos viceministras Vidmantas Macevičius pristatė gaminančių vartotojų plėtros Lietuvoje viziją, kurios svarbiausi etapai – elektros energiją gaminančių vartotojų finansinis skatinimas, elektros energiją gaminančių vartotojų plėtra daugiabučiuose namuose, geografiškai atskiriama elektros gamybos ir vartojimo vieta, galiausiai, elektros energiją gaminančių vartotojų tapimas rinkos dalyviais. Šiems žingniams planuojama skirti daugiau nei 17 mln. eurų finansinę paramą.

Kita institucija – Aplinkos projektų valdymo agentūra – vasarą individualių namų savininkus pakvietė teikti paraiškas gauti kompensacijas už atsinaujinančių energijos išteklių individualiuose namuose diegimą ir taršių katilų keitimą į biokuro granulėmis kūrenamus arba į šilumos siurblius.

Iš viso buvo numatyta išdalyti 3,3 mln. eurų. Į kvietimą atsiliepė beveik 2000 individualių namų savininkų, panorusių įsirengti saulės fotovoltines elektrines (50 proc. pareiškėjų), šilumos siurblius (30 proc.), biokuro katilus (15 proc.) ir saulės kolektorius (5 proc.).

Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius.

Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius.

Dažniausios šiųmetės pareiškėjų klaidos, kurias nurodė Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius ir kurių nereikėtų kartoti kitąmet, nes atmetama kone 40 proc. paraiškų, šios: prašoma kompensacinė išmoka keliems įrenginiams, kurie gamina tos pačios rūšies energiją, teikiamos kelios paraiškos, neteisingi duomenys ar nurodomas ne pareiškėjui priklausantis namas (žmonai, vyrui ar kt. asmenims priklausantis turtas), gyvenamosios paskirties pastato statybos nėra užbaigtos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (saulės fotovoltinių elektrinių atveju) arba nuo statybų užbaigimo nėra praėję 5 metai (diegiant kitus atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius, keičiančius iškastinį kurą naudojančius įrenginius), kompensacinė išmoka prašoma sodo namui ar nėra sutikimo iš nekilnojamojo turto bendraturčių.

Proga verslui ir individualių namų savininkams

VIPA Investicijų ir plėtros skyriaus vadovas Justinas Bučys.

VIPA Investicijų ir plėtros skyriaus vadovas Justinas Bučys.

Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) Investicijų ir plėtros skyriaus vadovas Justinas Bučys pristatė žaliosios energetikos finansavimo galimybes. Šiuo metu VIPA aktyviai finansuoja daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizaciją, gatvių apšvietimo projektus.

Šių metų spalio pabaigoje VIPA startavo su nauju finansiniu produktu, skirtu gaminantiems vartotojams. Pagal šią finansinę priemonę juridiniai asmenys gali teikti paraiškas Energinio efektyvumo finansavimo platformai (EEFP) dėl paskolų, skirtų elektrinių įrengimui finansuoti individualiuose namuose. Paskolos suma – nuo 50 tūkst. eurų, paskolos trukmė – iki 10 metų, pareiškėjui taikoma individuali paskolos palūkanų marža.

Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius dr. Vygintas Grinis.

Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius dr. Vygintas Grinis.

Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius dr. Vygintas Grinis pristatė projekto „Baltijos jūros regiono „Interreg Projekto Green PE“ (liet. „Galios elektronika žaliosios energijos efektyvinimui“) rezultatus ir galimybes žaliosios energetikos sprendimus kuriančiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pavyzdžiui, pasinaudoję šios priemonės siūlomais moksliniais tyrimais, saulės energiją įdarbinančių panelių konverterių gamintojai gali optimizuoti šių komponentų kūrimo procesus ir sumažinti gamybos sąnaudas. „Tai skatina verslą ieško naujesnių sprendimų ir pritaikyti jų kūrimo procese daugiau mokslinio įdirbio, turinčio potencialo rinkoje. Tyrėjų pateiktos įžvalgos gali ne tik sumažinti gaminio savikainą, bet ir pelnyti konkurencinį pranašumą pasiūlant rinkai inovatyvų sprendimą“, – sako dr. V. Grinis.

Bendrovės „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas.

Bendrovės „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas.

Saulės elektrines ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius daugiausia diegia besirūpinantieji planetos ateitimi. Pagrindinis motyvas iki šiol – investicija atsiperka per maždaug dešimtmetį. Bendrovės „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas pabrėžė, kad investicijas į saulės elektrines skatina ne tik finansinė nauda, bet ir darnus gyvenimo būdas, statusas, išskirtinumas ir individualumas, inovacijos, atsakomybė prieš ateities kartas, nepriklausomybė, varžymasis su kaimynais ar konkurentais. Taigi sprendimas diegti saulės elektrinę – tik racionaliai apskaičiuotas ar visgi paremtas skleidžiamomis vertybėmis? „Ar apsimoka rūšiuoti šiukšles? Priduoti tarą? Naudoti drobinį pirkinių krepšelį? Riboti ar atsisakyti plastiko?“ – retoriškai klausė „Solet Technics“ direktorius.

Bendrovės „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas.

Bendrovės „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas.

Bendrovės „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas įrodinėjo, kad gaminti elektros energiją savo reikmėms lengviau nei bet kada. Modulių kainos nuo metų pradžios nukrito 34 proc., o efektyvumas išaugo, planuojamos kompensacijos sieks 30–40 proc. (žinoma, visuomet yra galimybė, kad jos bus mažesnės arba nebus skirtos iš viso), elektros kainos, prognozuojama, kils kone 20 procentų. Gavus valstybės paramą investicijos į saulės elektrinę atsiperka per maždaug 6 metus. Maža to – Lietuvoje veikia 5 saulės elementų gamintojai, netrukus bus pradėti gaminti inverteriai, o saulės mūsų šalyje ne mažiau nei Anglijoje ar Vokietijoje.

Neabejojama – valstybės indėlis, noras būti mažiau priklausomiems, aplinkos tausojimas yra gana svarbios sąlygos aktyvesnei atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai. Taigi, ar jau metas diegti saulės elektrines? TAIP!

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 lapkritis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.