Nors susidomėjimas A energinės klasės būstu auga, Lietuvoje kol kas pastatyti tik 4 tokio tipo daugiabučiai. Pirmasis iškilo 2012 metais, o praėjusiais metais atsirado dar trys. Visi jie pastatyti Vilniuje – Bajoruose ir Santariškėse – dviejų didžiųjų nekilnojamojo turto plėtotojų.
Aukštesnės energinės klasės namų skaičius ims augti 2016-aisiais, kai visi naujos statybos butai privalės atitikti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus dėl A klasės. Šie metai bus itin intensyvūs ir nekilnojamojo turto plėtotojams, ir projektuotojams, nes jie yra paskutiniai projektuoti B klasės namams.
Martynas Žibūda, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ plėtros direktorius, sako, kad priežasčių, kodėl aukštos energinės klasės daugiabučių vos keli, yra ne viena. Pirmiausia, nuo intensyvesnės A energinės klasės statybos atbaido didesni kaštai.
„A klasės daugiabučių statybų sąnaudos yra iki 10 proc. didesnės negu B klasės. Tokių gyvenamųjų namų statybai keliami aukštesni reikalavimai – sandarumo, apšiltinimo, vėdinimo efektyvumui. Todėl energiškai efektyvesnio būsto kaina didesnė, o mokėti už jį daugiau yra linkę tik dalis pirkėjų“, – sako M. Žibūda.
Informacijos apie A klasę trūksta
Lietuviams kol kas dar sudėtinga įvertinti A klasės daugiabučių teikiamą naudą. Taip yra dėl to, kad trūksta informacijos apie aukštos energinės klasės būstą. Informacijos sklaida apie energines pastatų klases užsiima tik pavieniai nekilnojamojo turto plėtotojai, bet ne valstybinės institucijos.
„Jau kitąmet visi Lietuvoje projektuojami daugiabučiai turės atitikti A klasės butams keliamus reikalavimus. Vadinasi, jau šiandien svarbi kryptinga ir patikima informacija apie tokius pastatus “, – sako M. Žibūda.
Vienas iš pagrindinių naujos kartos butų privalumų yra mažesnės sąskaitos už šildymą. Šiuo metu Vilniuje stovinčių A klasės daugiabučių gyventojai už šildymą moka vos 0,3 Eur už kvadratinį metrą. Kituose naujos statybos butuose vidutinė šildymo kaina siekia apie 0,5 Eur už kvadratinį metrą, o bendras Vilniaus miesto vidurkis – 1,41 Eur.
Kitas svarbus A klasės butų privalumas – sveika aplinka ir gyvenimo kokybė. Butuose įrengiama vėdinimo sistema su šilumokaičiu (rekuperacija), kuri užtikrina gryno oro cirkuliaciją patalpose, taip pat neleidžia susidaryti pelėsiui. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi kvėpavimo takų problemų. Oras patalpose išlieka nuolat švarus ir šviežias, net ir neatveriant langų. Tokiu būdu užtikrinamas komfortas neprarandant šilumos, nes šiltas patalpų oras pašildo iš lauko patenkantį šviežią šaltesnį orą.
Šalyje nėra A+ klasės daugiabučių
Nors A klasės daugiabučių skaičius Lietuvoje nedidelis, A+ klasės butų apskritai nėra. Šalyje pamažu auga tik šioms klasėms priklausančių kitos paskirties pastatų – pavienių gyvenamųjų namų, administracinių pastatų, sandėlių, mokslo ir kultūros pastatų.
Šiuo metu šalyje yra 11 individualių gyvenamųjų namų, kurie priskiriami A klasei. Devyni iš jų stovi Vilniuje. Pirmasis aukštesnės A+ klasės gyvenamasis namas Lietuvoje buvo pastatytas prieš trejus metus Merkinėje. Dar po metų vienas A+ klasės pastatas buvo pastatytas Kaune, o praėjusiais metais Lietuvoje iškilo dar 4 šios klasės gyvenamieji namai.
