Šiandien statybų rinkoje vis daugiau kalbama apie inovatyvias medžiagas kaip alternatyvas tradiciniams sprendimams. Taip pat apie sudėtines kompozitines medžiagas – anglies ir stiklo pluošto konstrukcijas. Amerikoje, Vakarų Europoje, kai kuriose centrinės Europos valstybėse šios naujoviškos, tvarios konstrukcijos taikomos jau gana plačiai, tačiau lietuvių projektuotojai jų vis dar prisibijo.

Išskirtinės kompozitinių medžiagų savybės

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos vedėjas dr. Viktoras Gribniakas paaiškino, kad kompozitinė medžiaga – polimerinė sudėtinė medžiaga, kurios pagrindas yra stiklo, anglies, aramido arba bazalto pluoštai. Iš šios medžiagos gaminami statybose naudojami lakštai, profiliai. Kompozitinės medžiagos yra puiki tradicinių medžiagų – metalo, medžio, gelžbetonio – alternatyva.

Dr. V. Gribniako žodžiais, kompozitinės medžiagos yra ypač lengvos, lanksčios ir pasižymi dideliu stipriu. Jos nereikalauja daug priežiūros, išsiskiria savo patvarumu, sulaiko šilumą, o statybose taikomos stiprinant įvairias konstrukcijas. Nuo pat savo atsiradimo kompozitinės medžiagos buvo pritaikomos aviacijoje, automobilių ir karo pramonėje. Ir, nors šiandien jau integruojamos ir tiltų, viadukų, tunelių, uostų statybose, visgi kol kas rinkoje vyrauja konservatyvus požiūris, inžinieriai dažniau renkasi tradicinius sprendimus.

Mokslininkui antrina ir VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros doc. dr. Gintautas Skripkiūnas, tiriantis įvairiais stiklo, anglies, polimeriniais plaušais armuoto betono praktinio pritaikymo galimybes. Profesorius teigia, kad, betoną armavus plaušais, padidėja jo tempimo stipris, todėl jį galima naudoti lenkiamose konstrukcijose – kompozitinė medžiaga atlaiko dideles apkrovas ir nesuyra. Verta atkreipti dėmesį, kad, pasitelkus kompozitinę medžiagą, galima gaminti plonasienes konstrukcijas, kurios bus ilgaamžės, atsparios korozijai įvairiomis aplinkos sąlygomis. Todėl jas galima naudoti ir įvairaus pobūdžio fasadų statybai.

Tvarios statybos ir ekologija – šiandienos ir rytojaus tendencijos. Jas atspindi ir kompozitinės medžiagos, kurias dėl jų ilgos, papildomų sąnaudų nereikalaujančios eksploatavimo trukmės galima vadinti ekologiškomis. Visgi mokslininkai pažymi, kad svarbiausia yra tinkamai suprojektuoti, pritaikyti medžiagas, išmanyti įvairius statybų niuansus, kurie vis dar nėra tinkamai reglamentuoti.

Statybos procesai nėra tinkamai reglamentuoti

Dr. V. Gribniako manymu, pagrindinė priežastis, kodėl šalyje nepopuliarūs alternatyvūs anglies ir stiklo pluoštai, ta, kad nėra parengtų norminių dokumentų, kurie reglamentuotų projektavimo eigą. Įstatyminė bazė neparengta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kur šiuo metu yra tik pradedami kurti normatyviniai dokumentai.

„Jeigu tokia pati tendencija vyrautų ir automobilių pramonėje, galimai žmonės vis dar važinėtų su garvežiais“, – šypsosi dr. V. Gribniakas ir priduria, kad labai svarbu ne tik spartinti tarptautinius reglamentavimo procesus, bet ir kuo daugiau edukuoti specialistus, inžinierius apie naujoviškas medžiagas ir jų praktišką pritaikymą statybose.

Prie kompozitinių medžiagų tyrimų ir įsitvirtinimo rinkoje prisideda tiek įvairios gamybinės įmonės, tiek universitetai. Šios srities tyrimus kartu su užsienio kolegomis vykdo ir VGTU. Labai intensyvūs tyrimai vyksta JAV, Europoje aktyviausi Čekijos mokslininkai.

Prof. G. Skripkiūnas pažymi, kad kompozitinių medžiagų statybose atsiranda, tačiau jų nepopuliarumą lemia aukštesnės kainos ir ne visada įmanomas praktinis pritaikymas. Ne kiekvienai konstrukcijai galima pritaikyti kompozitines medžiagas: efektyvios plonasienės konstrukcijos nėra tinkamos mūsų klimato zonoje dėl prastų šilumą izoliuojančių charakteristikų ir mažos šiluminės inercijos. Todėl išraiškingų fasadų iš sudėtingų plonasienių elementų su dideliu stiklo kiekiu Lietuvoje vis dar nėra daug, didelės jų eksploatavimo sąnaudos.

Visgi akcentuojama, kad šiandien statybose pereinama prie tokių konstrukcijų, kurios yra gaminamos pramonės įmonėse ir montuojamos tik statybos vietose, taip siekiant sumažinti darbo sąnaudas. Vis dažnesni statybų aikštelėse surenkamieji konstrukciniai elementai, dažnai atsisakoma statybos vietoje suliejamo monolitinio betono, gipso. Visus gamybos, montavimo, eksploatavimo procesus siekiama automatizuoti. Todėl polinkis į greitus, inovatyvius sprendimus pamažu nulems padidėjusį ilgaamžių kompozitinių medžiagų poreikį ir jų praktinį naudojimą statybose.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 spalis.