Augantys energinio naudingumo reikalavimai statybos rinkos atstovus skatina ieškoti vis naujų būdų, kaip dar labiau sumažinti šilumos nuostolius tiek statant naujus, tiek renovuojant senus statinius. Neabejotinai viena svarbiausių prielaidų aukštiems energiniams standartams pasiekti – efektyvūs pastato šiltinimo sprendimai.

Siekis – sandarios konstrukcijos

Daugiausia šilumos statiniuose prarandama per nesandarias konstrukcijas. Specialistai ypatingą dėmesį ragina atkreipti ne tik į kokybišką mazgų įrengimą, bet ir į tinkamų medžiagų parinkimą, antraip vargu ar pavyks išvengti šilumos tiltelių susidarymo. Kaip su šiais iššūkiais susidoroti įrengiant pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjusius vėdinamuosius fasadus?

Dėl atsparumo korozijai, tvirtumo, nedidelio svorio ir patrauklios kainos vėdinamojo fasado laikančiajam karkasui statytojai dar ne taip seniai rinkdavosi aliuminio metalo konsoles. Tačiau ilgainiui aliuminį, kuris pasižymi aukštu šilumos laidumu, nukonkuravo kitos medžiagos.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vėdinamojo fasado karkasui daugiausia naudojamos nerūdijančiojo arba cinkuotojo plieno konsolės – pastarosios yra gerokai pigesnės, tačiau jos nepakankamai apsaugotos nuo rūdijimo, be to, palyginti su nerūdijančiuoju, cinkuotasis plienas yra daug didesnis šilumos laidininkas.

Vis dėlto šiuolaikinei statybai, kuri jau orientuojasi į A ir aukštesnius energinio naudingumo parametrus, tradicinių sprendimų nebepakanka.

Alternatyva – bazalto pluošto kompozitas

A energinio naudingumo klasės norminė U (W/ (m² K) vertė naujai statomų gyvenamųjų objektų sienoms siekia 0,12, viešosios paskirties objektų – 0,15, A+ klasės – atitinkamai 0,11 ir 0,13, o A++ klasės – 0,1 ir 0,11.

Kad būtų pasiektos šios vertės vėdinamųjų fasadų karkasams naudojant įprastus produktus – nerūdijančiojo ar cinkuotojo plieno konsoles, tenka didinti ir termoizoliacijos medžiagos sluoksnį. Tai reikalauja ne tik papildomų finansinių, bet ir laiko sąnaudų. Bendrovės „Serfas“ pristatyta inovatyvi ir analogų neturinti alternatyva – vėdinamųjų fasadų bazalto kompozito konsolė „ALOON Thermo“ – veiksmingai sprendžia šias problemas.

Iš bazalto pluošto kompozito ir specialaus aliuminio lydinio AW 6063 T6 pagamintos konsolės vėdinamųjų fasadų sistemoms atitinka aukščiausius šiandienos statybos standartus – tiek pasyviajam namui, tiek A++ ir B energinio naudingumo klasės pastatams keliamus šilumos perdavimo koeficiento reikalavimus.

Sistema „ALOON Thermo“ išbandyta statiškai ir patikima, visos jos sudedamosios dalys gaminamos iš tvirto lydinio, kuris atitinka visus europinius reikalavimus. Sistema tinka pačioms įvairiausioms apdailos medžiagoms naudojant tiek matomus, tiek paslėptus tvirtinimo būdus.

Ekonomiška, ilgaamžė, tvirta ir nedegi

Kadangi konsolė „ALOON Thermo“ nesudaro šilumos tiltelių, palyginti su tradiciniais sprendimais, statinio atitvaroms apšiltinti reikia gerokai plonesnio termoizoliacijos sluoksnio. Antai A energinio naudingumo klasės pastate apšiltinimo sluoksnio storis, naudojant aliuminio karkaso sistemą, turėtų siekti 730 mm, cinkuotojo plieno – 480 mm, nerūdijančiojo plieno – 350 mm, tuo metu „ALOON Thermo“ – vos 270 milimetrų.

Naudojant konsoles „ALOON Thermo“ akmens vatos storis B energinio naudingumo klasės pastatuose siekia 160, A klasės – 270, A+ klasės – 300, A++ klasės – 330 milimetrų.

Ši inovacija turi ir kitų pranašumų: ilgaamžiškumą (konsolių „ALOON Thermo“ tarnavimo trukmė – ne mažiau kaip 100 metų), aukštus priešgaisrinius standartus (A2 degumo klasė), tvirtumą (galimas apdailos svoris – iki 55 kilogramų 1 kv. metrui).

Be to, konsolės „ALOON Thermo“ montavimas – paprastas, nereikalaujantis papildomų įgūdžių, nes nesiskiria nuo tradicinės karkaso sistemos montavimo. „Serfo“ specialistai primena, kad esminė vėdinamojo fasado dalis – „ALOON Thermo“ karkasas – turi būti įrengiamas pagal kvalifikuotų specialistų parengtą projektą.

 RĖMĖJO TURINYS