Vasaros pabaigoje Aplinkos ministerija pakartotinai pristatė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pataisas. Naujausi įstatymo pakeitimai numato reikšmingus pokyčius, kurie turės įtakos ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties pastatų (patalpų) savininkams.

Šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos orientuotos daugiausia į daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, tačiau nesudaro galimybių administracinės, gamybinės ar kitos negyvenamosios paskirties pastatų patalpų savininkams steigti bendrijas. Taip pat neatsižvelgiama į specifinius individualių namų savininkų poreikius valdyti bendrojo naudojimo objektus.

Siūlomais pakeitimais keičiasi paties Įstatymo koncepcija, pervadinant jį į „Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą“.

Anot ministerijos, siekiama aiškiau reglamentuoti bendrijų veiklą ir užtikrinti, kad bendrijos galėtų veikti efektyviau.

Įstatymo nauja redakcija numato galimybę bendrijas steigti visiems nekilnojamojo turto savininkams, kurie pasirenka šį bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Anot Aplinkos ministerijos, šiuo žingsniu siekiama aiškiau reglamentuoti bendrijų veiklą ir užtikrinti, kad bendrijos galėtų veikti efektyviau.

Viena reikšmingų naujovių yra aiškiau nustatyta atsiskyrimo nuo bendrijos tvarka, taip pat patikslinta sprendimų priėmimo tvarka, kuri įgalina naudoti pažangias elektronines priemones. Įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė perduoti bendrojo naudojimo objektus bendrijai valdyti, naudoti, prižiūrėti ir disponuoti jais patikėjimo teise.

Rengiant įstatymo pataisas, buvo atsižvelgta į Sodininkų bendrijų įstatymą, kuris taip pat reglamentuoja nekilnojamojo turto savininkų bendro naudojimo objektų valdymą. Nuspręsta integruoti sodininkų bendrijas į bendrą sistemą, atsisakant specialaus teisinio reguliavimo, kuris iki šiol buvo taikomas mėgėjų sodo teritorijose.

Pataisose numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2030 m. pabaigos, kuomet sodininkų bendrijoms reikės sudaryti arba atnaujinti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir pakeisti savo įstatus pagal naują Įstatymą. Pasibaigus šiam laikotarpiui Sodininkų bendrijų įstatymas nustos galioti, tačiau esamos sodininkų bendrijos galės toliau tęsti veiklą pagal naująjį reguliavimą.  Iki 2031 m. esamos sodininkų bendrijos privalės suderinti savo veiklą su naujojo įstatymo nuostatomis, kurios ne tik apibrėžia bendrijų steigimą ir valdymą, bet ir aiškiau reglamentuoja tokias situacijas kaip žemės naudojimo būdo keitimas.

Kartu su šiais įstatymo pakeitimais buvo parengti ir Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pakeitimai. Šios pataisos numato, inter alia numato, kad žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie bus įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrijos įstatus, paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimui reikės bendrojo naudojimo objektų savininkų pritarimo (išskyrus keitimą į kitą paskirtį ir į vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą).

Labai tikėtina, kad sodų bendrijų teritorijos ir toliau liks neišvystytos ir izoliuotos.

Tokiu būdu bus ribojama galimybė be bendrijos savininkų pritarimo pakeisti žemės paskirtį ir statyti kitos (pavyzdžiui, komercinės) paskirties objektus mėgėjų sodų teritorijose. Toks pakeitimas riboja galimybes šiose teritorijoje vykdyti bet kokią plėtrą, išskyrus individualių namų statybą. Atitinkamai, labai tikėtina, kad sodų bendrijų teritorijos ir toliau liks neišvystytos ir izoliuotos.

Aukščiau aptarti pakeitimai yra reikšmingas žingsnis siekiant suvienodinti teisinį reguliavimą visiems nekilnojamojo turto savininkams, nepriklausomai nuo jų turimo turto paskirties, numatyti aiškesnes bendrijų veiklos reguliavimo taisykles, tokiu būdu efektyvinant jų veiklą.