Nuo 2018 m. visi naujai projektuojami pastatai privalo atitikti A+ energinio naudingumo klasę, o nuo 2021 m. – jau ir A++. Specialistai sutaria – aukščiausios energinės klasės namas yra draugiškas aplinkai ir gyventojams, nes pasižymi geresniais šiluminiais parametrais ir suteikia maksimalų komfortą.
Palengvino naštą
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės jau šiais metais ketina pastatyti keletą tokių daugiabučių, nes 2019 m. vasario 1 d. supaprastėję statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimai įgalino bendroves atsisakyti prieš tai reikalautų atsinaujinančios energijos šaltinių. Iki STR reikalavimų pasikeitimų A++ energinio naudingumo klasę buvo įmanoma pasiekti tik sumontavus atsinaujinančios energijos šaltinius: saulės kolektorius, vėjo jėgaines ar pan.
Visgi standartai išorės atitvaroms, siekiant maksimaliai izoliuoti šalčio patekimą į pastatus ir sumažinti išlaidas vėdinimui, išlieka aukšti.
Patyrusios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės įgyvendina įvairiausius sprendimus, siekdamos pagerinti išorės konstrukcijų sandarumą. „A++ naudingumo energinę klasę ir B garso izoliavimo klasę mūsų bendrovės statomiems trečiojo statybos etapo pastatams Vilniuje, Karaliaučiaus kvartale, patvirtino jau pirmame daugiabutyje atlikti nepriklausomi skaičiavimai ir natūriniai tyrimai“, – komentavo statybų bendrovės „Eika“ statybos projektų vadovas dr. Robertas Volvačiovas.
Pašnekovas nurodė net kelias pagrindines priežastis, kodėl bendrovei pavyko pasiekti tokius aukštus rezultatus.
Naudojamos atitinkamo storio šilumą izoliuojančios medžiagos
Projekte tinkamai parinktos šilumą izoliuojančios statybinės medžiagos (su atitinkamais jų storiais) ir fasado gaminiai (durys, langai). Dar prieš rengiant pastatų techninį projektą buvo pasamdyti specialistai, kurie atliko pastato projekto energinio naudingumo skaičiavimus.
Jie rekomendavo, norint pasiekti pageidaujamą energinio naudingumo klasę, naudoti atitinkamo storio šilumą izoliuojančias medžiagas išorinėse atitvarose ir atitinkamas inžinerines sistemas pastate.
Pastatai nuo pirmo aukšto grindų iki stogo sandariai šiltinami nenutrūkstamu šilumos izoliacijos sluoksniu, kuris yra gana storas. Pavyzdžiui, stambiaplokštės gelžbetoninės fasadinės sienos apšiltintos 25 cm neoporo sluoksniu. Naudojamų vokiškų langų šilumos perdavimo koeficientas taip pat labai geras (Uw = 0,76 W/m²K).
Tinkamai suprojektuoti ir įrengti mazgai
Jie svarbūs tiek šiluminiu, tiek akustiniu atžvilgiu. „Didelį dėmesį skyrėme langų, balkono durų įstatymo fasade, perdangų jungties su šachtomis ir kitiems mazgams. Turėdami praktinės patirties, pakeitėme mūsų anksčiau naudotus mazgus į tobulesnius, kurie turi mažesnius ilginius šiluminius tiltelius ir yra sandaresni akustikos atžvilgiu“, – aiškino pašnekovas. Dėl to teko keisti tiek pastato gelžbetoninius balkonų gaminius, tiek naudojamas statybines medžiagas.
„EIKA namai Pilaitėje“.
Efektyvi rekuperacinė sistema
Butuose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema turi aukštą naudingumo koeficientą. Kiekvienas butas turi savo atskirą vėdinimo sistemą, tam tikslui įrengti vokiški ir olandiški rekuperatoriai.
Statybos darbų kokybė
„Didelis dėmesys skirtas atliekamų darbų kokybei, kad projekto sprendiniai būtų faktiškai įgyvendinti pastate“, – sako R. Volvačiovas. Statinio statybos techninės priežiūros vadovas Vilius Vagrys su komanda skyrė didelį dėmesį ir nuolat kontroliavo visus darbus, pavyzdžiui, ar tinkamai sumontuoti langai, ar montažinės siūlės visiškai užtaisytos poliuretano putomis, ar tinkamai suklijuotos besiplečiančios tarpinės, vėjo ir garo izoliacinės juostos, sandariai apšiltinti angokraščiai patalpų viduje ir t. t.
R. Volvačiovas patikslino, kad gerą pastato sandarumą patvirtino atlikti sandarumo matavimai: išmatuota oro apykaita (esant 50 Pa slėgių skirtumui) buvo 0,17 kartų/val. Palyginimui A++ energinio naudingumo klasei reikalauja reikšmė turi būti ne didesnė kaip 0,60 kartų/val.
Patirtis įgalina būti žingsniu priekyje
Daugelis gyventojų vis dar teiraujasi apie energinio naudingumo klases, nemaža dalis jau turi šiek tiek informacijos. Jiems taip pat svarbios ir pastato akustinės savybės, nors apie garso izoliavimo klases informacijos yra kur kas mažiau. „Garso izoliavimo klasei nustatyti turi būti atliekami natūriniai akustiniai matavimai: sienų tarp butų, perdangų tarp butų, butų durų, fasado (langų) ir laiptinių aidėjimo. Norint pasiekti B garso izoliavimo klasę, visi matuojami parametrai turi tenkinti šiai klasei keliamus reikalavimus, išreiškiamus decibelais ar sekundėmis“, – atkreipė dėmesį R. Volvačiovas.
„Statydami kiekvieną naują daugiabutį, vis stengiamės kažką patobulinti: nuo šiluminių ar akustinių charakteristikų iki patogaus patalpų eksploatavimo. Pavyzdžiui, daugiau kaip prieš 7 metus pradėjome šiltinti langų angokraščius iš patalpų vidaus, vėliau naudoti geresnius, gamykliškai apšiltintus langų palanginius ir praplatinimo profilius. Anksčiau butuose radiatorius jungdavome nuo grindų, dabar dėl gyventojų komforto pirmame aukšte įrengiame grindinį šildymą, o kituose aukštuose radiatorius jungiame nuo sienų, kad nesimatytų vamzdžių ir būtų patogu valyti grindis ir t. t. Jau dabar turime minčių, kaip galėtume patobulinti dar kai kurias akustines charakteristikas, ir tikiuosi, kad ateities daugiabučiuose tą įgyvendinsime“, – reziumavo pašnekovas.
Pagrindinė bendrovės „Vavista“ veiklos kryptis – visi lauko statybos darbai, pradedant žemės darbais, reljefo formavimu, inžinerinių tinklų paklojimu ir baigiant kompleksišku aplinkos tvarkymu – visų tipų dangų klojimu, vejų, tvenkinių įrengimu. Karaliaučiaus gatvėje esančiame objekte bendrovė atliko lauko inžinerinių tinklų įrengimo ir visus aplinkotvarkos darbus.
