Šis daugiabutis kol kas yra sandariausias Lietuvoje. Atlikti bandymai parodė, kad namo, esančio sostinės Č. Sugiharos gatvėje, sandarumo rodiklis – 0,16. Anksčiau norminiuose dokumentuose buvo patvirtinta, kad A energinio efektyvumo klasės pastatams privalu pasiekti 0,6 sandarumo rodiklį, dabar šis reikalavimas sušvelnintas iki 1.
Rekordo specialiai nesiekė
Bendrovės „Veikmė“, pastačiusios A energinio efektyvumo klasės daugiabutį, vadovas Eugenijus Zaremba pasakojo, kad prieš darant bandymus akreditavimui buvo atlikti trys kontroliniai sandarumo matavimai.
„Viso pastato sandarumo matavimai mums nėra naujiena. Esame išmatavę anksčiau statyto B energinio efektyvumo klasės daugiabučio sandarumą – jo rezultatai yra geresni, negu minimaliai reikalaujama A klasei. Tačiau vis tiek būna neramu, ar kur nors neliko nesandarumų, ar darbininkai viską gerai padarė. Todėl pasitikrinome viską keletą kartų“, – sakė E. Zaremba.
Statytojus energinio efektyvumo klausimais konsultavęs Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius sakė, kad kontroliniai bandymai nebuvo atliekami tik tam, kad būtų pasiektas sandarumo rekordas. Tiesiog norėta įsitikinti, kad atliekant akredituotą matavimą viskas būtų įvykdyta pagal reikalavimus. Be to, paskutinis sandarumo bandymas buvo atliekamas dar ne visiškai užbaigtame pastate, kai, paaiškėjus kokiems nors trūkumams, šiuos dar buvo galima ištaisyti nepatiriant papildomų sąnaudų.
„Šis daugiabutis šiuo metu yra gerokai sandaresnis už bet kurį kitą. Užteko tik įvertinti anksčiau taisytus trūkumus, parodyti statybininkams, ką jie turi padaryti atidžiau“, – sakė R. Simanavičius.
Alternatyva – geoterminis šildymas
Siekiant A energinio efektyvumo klasės privalu ne tik užtikrinti gerą šiluminę sienų varžą, sandarumą, bet ir įdiegti rekuperacinę sistemą arba alternatyviosios energijos šaltinius. Daugiabutyje Č. Sugiharos gatvėje rekuperacinė sistema neįrengta, o kaip alternatyviosios energijos šaltinis pasirinktas geoterminis šildymas.
„Galbūt kai kurie pagalvos, kad sandariame pastate neįrengus rekuperacinės sistemos gali trūkti oro. Nereikia į sandarumą žiūrėti kaip į baubą. Jo užtikrinimas – tik perteklinių skylių užtaisymas. Palyginimui – tai iširusių kailinių siūlių susiuvimas. Projektinės skylės padaromos taip, kad pastatas būtų tinkamai vėdinamas. Tai reikia užtikrinti tvarkingai, o ne pro atsitiktinai paliktus plyšius“, – apibūdino R. Simanavičius.
Vėdinimui butuose užtikrinti įrengtos ventiliacijos angos, taip pat languose sumontuotos orlaidės. Kyla klausimas – kam tuomet reikalingas tokio lygio sandarumas neįrengiant rekuperacinės sistemos? Ar pro orlaides nebus patiriama šilumos nuostolių?
R. Simanavičius paaiškino, kad pagal A energinio efektyvumo klasės sampratą pirminės energijos nuostoliai turi būti kompensuojami alternatyviais šaltiniais. Šiuo atveju yra įrengtas geoterminis šilumos siurblys, kuris užtikrina mažas pirminės energijos sąnaudas.
Daugiabučio statytojai pagalvojo ir apie gyventojus, kurie pageidautų papildomai įsirengti rekuperacinę sistemą. Jiems dėl to nekiltų problemų – visi inžineriniai tinklai paruošti taip, kad nereikėtų nieko papildomai griauti, ardyti.
Geoterminis šilumos siurblys bus papildomas šilumos šaltinis. Pagrindinis yra centralizuotas šildymas. Kai lauko temperatūra nebus labai žema, šilumos siurblio užteks šilumai gaminti, o tai užtikrins, kad gyventojams išlaidos už šildymą turėtų būti labai nedidelės. Spustelėjus didesniam nei 5 laipsnių šalčiui, automatiškai įsijungs centralizuoto miesto šildymo sistema.
Kainos padidėjimo beveik nepajuto
Energinio efektyvumo klausimais konsultacijas teikiantis R. Simanavičius pripažino, kad A energinio efektyvumo klasės galima siekti pasitelkiant Statybos techninio reglamento lentelę, daryti viską pagal ją neanalizuojant situacijos ir garsiai šaukti, kaip brangsta statybos.
„Šio daugiabučio statytojai A energinio efektyvumo klasės siekė kitaip. Buvo svarstoma, analizuojama, ieškoma racionalių sprendimų beveik nepatiriant papildomų išlaidų. Įvertinant, kodėl atsiranda nesandarumų, ir eliminuojant šias problemas, tvarkingai pašalinant šilumos tiltus, teisingai sumontuojant šiltus langus galima pasiekti labai gerus rezultatus. Genialu tai, kas paprasta. Svarbu sąžiningai atlikti savo darbą. To užtenka norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą nepatiriant perteklinių sąnaudų“, – teigė R. Simanavičius.
„Veikmės“ vadovas E. Zaremba teigė, kad apie sprendimų tikslingumą reikia pagalvoti statybų pasiruošimo stadijoje, numatyti racionaliausius. Tuomet tikrai nebus kalbama apie rinkai neįkandamai išaugusias statybų kainas siekiant energinio efektyvumo. Jeigu statybos bus planuojamos primityviai, žinant tik tai, kad reikia storo sienų ir stogo termoizoliacinio sluoksnio, šiltų langų, sąnaudos bus didesnės.
„Reikia daug dėmesio skirti darbų priežiūrai, suvokti patiems ir mokėti parodyti darbininkams, kaip teisingai atlikti vieną ar kitą veiksmą. To tikrai pakanka. Ir šiame projekte nepanaudota ypač brangių medžiagų ar technologijų, tiesiog viskas atlikta teisingai“, – teigė E. Zaremba.
Palyginti su netoliese esančiu B energinio efektyvumo klasės pastatu, A klasės daugiabutis padengta 5 centimetrais storesniu termoizoliacijos sluoksniu, panaudoti truputį efektyvesni langai ir jiems sandarinti pasirinkta brangesnė sandarinimo juosta, taip pat įrengtas katilinė su šilumos siurbliu.
„Tie, kurie kalba, kad A energinio efektyvumo klasei pasiekti reikia labai daug išlaidų, dar nėra susipažinę su elementaria darbo kultūra, jiems trūksta žinių statant ir valdant statybos procesą“, – kalbėjo R. Simanavičius.
