Besistatantiems namus dažnai kyla klausimas, kokias medžiagų kombinacijas rinktis ar kokio storio izoliacinė medžiaga turėtų dengti pastatą. Kad galvos sukti netektų, Aplinkos ministerijos siūlymas – vėdinamuosius fasadus tiekti rinkai kaip sistemas. Iki šiol toks reikalavimas galiojo tik tinkuojamiesiems fasadams.
Remiantis naujuoju reikalavimu, vėdinamojo fasado sistemų nebebus galima susirinkti patiems. Tokio reikalavimo imtasi siekiant užtikrinti kokybę ir išvengti technologinių pažeidimų, pavyzdžiui neteisingai sukombinavus atskirus sprendimus.
Fasadų specialistas Rytis Mėdžius, pats dalyvavęs reikalavimo įvedimo Lietuvoje darbo grupėje, sako naujovę vertinąs teigiamai: „Iki šiol daugelyje projektų šilumos praradimai per vėdinamojo fasado sistemos elementus visiškai nebuvo vertinami. O juk jie gali būti net labai dideli. Šiuo atveju sistemos tiekėjas privalės pagrįsti tiek statinius, tiek šiluminius sistemos skaičiavimus ir nešti už tai atsakomybę. Tai turėtų įnešti į rinką taip trūkstamos, drausmės ir atsakomybės.“
Sertifikuotos sistemos – tai tiesioginis kokybės garantas tiek užsakovui, tiek projektuotojui. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad sertifikuotos vėdinamųjų fasadų sistemos leis lengviau pasiekti energiškai efektyviems pastatams keliamus reikalavimus. „Nuo šių metų lapkričio mėnesio visi naujai statomi pastatai privalės atitikti A energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatams keliami aukštesni kokybės kriterijai. Sertifikuotos sistemos tą leis pasiekti lengviau“, – sako A. Vaičiulis.
Izoliacinių medžiagų ekspertas Darius Karvelis mano, kad sertifikuotos sistemos su aiškiai nurodytomis ir jas atitinkančiomis vertėmis bei aiškia technologijos montavimo seka turėtų palengvinti darbą projektuotojams bei rangovams. „Projektuotojui pateikiama baigtinė sistema su konkrečiomis vertėmis, iš kurių aiškiai matyti, kokio energinio naudingumo klasės pastatui ji gali būti taikytina, ar kokią degumo klasę sistema atitinka“, – komentuoja D. Karvelis.
Visgi naujajam reikalavimui pritarė ne visi. Mineralinės vatos gamintojų asociacijos atstovai mano, kad toks sprendimas priimamas skubotai ir neatsižvelgiant į rinkos pasirengimą. Medžiagų gamintojams gali tekti keisti technologinius procesus, skirti laiko ir lėšų naujų sistemų sukūrimui ir įvedimui į rinką, o šis procesas paprastai trunka ilgą laiko tarpą.
Fasadų specialistas Rytis Mėdžius teigia, kad Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje, ketinanti įsivesti šį reikalavimą: „Negaliu sakyti, kad tai labai gerai, nes tokie reikalavimai kiekvienu atveju padidina biurokratinę naštą. Tačiau Vakarų Europoje ir be tokių reikalavimų viskas vyksta pakankamai tvarkingai. Mažiau suvaržymų ir biurokratijos yra gerai, jei rinkos dalyviai yra atsakingi. Lietuvoje to dar labai trūksta“, – sako R. Mėdžius.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos inf.
