Renkantis stogo dangą, neužtenka atsižvelgti tik į dangos kvadratinio metro kainą, primena specialistai. Mat pridėjus medinei konstrukcijai reikalingų medžiagų kiekius, būtinus priedus (lietaus nuvedimo sistemą, stoglangius, apskardinimo elementus ir pan.), stogo dangos montavimo kainą, sąmata išauga kone 30–50 proc. Žinoma, įvertinti savo finansines galimybes būtina, kaip ir prisiminti žinomą tiesą – sunku tikėtis geros kokybės produkto už mažiausią kainą.

Būtina išstudijuoti techninius parametrus

Plieniniais profiliuotais BORGA lakštais stogams ir sienoms prekiaujančios bendrovės „Borgalita“ direktorius Saulius Mačiuolis pripažįsta – ne specialisto akiai stogo dangos kokybę įvertinti sudėtinga, tačiau neapsirikti padeda eksploatacinių savybių parametrai deklaracijose, kurias turėtų pateikti stogo dangų pardavėjai. Svarbu atkreipti dėmesį į deklaruojamus polimerinės dangos, cinkavimo storius, aplinkos agresyvumo klasę, kurioje produktas yra tinkamas naudoti.

Tik palyginus skirtingų gaminių parametrus, vertėtų apsispręsti dėl kainos ir kokybės santykį atitinkančios stogo dangos įsigijimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje parduodamos plieninės dangos minimalus cinko sluoksnis turėtų būti ne mažesnis nei 200 gramų kvadratiniam metrui. Tačiau tikrai kokybiška stogo danga laikoma iš abiejų pusių padengta 275 gramų kvadratiniam metrui cinko sluoksniu.

Poliesteriu padengti plieno lakštai atrodo estetiškai, jie pakankamai atsparūs atmosferos poveikiui, blukimui. Kaip ilgai jie tokie išliks, priklauso nuo polimerinės dangos kokybės. Vidutinės kokybės stogo dangą sudaro 24–25 mikronai poliesterio, aukštos kokybės – apie 27 ar net 50 mikronų.

Svarbi ir tinkama aukštos kokybės plieno markė. Jei čerpiniams profiliams užtenka minkštesnės plieno markės, tai trapecijos formos plieno lakštus, kurie tarp atramų montuojami didesniu atstumu, vertėtų rinktis pagamintus iš ne žemesnės nei S250 plieno markės.

Stogo dangos pasirinkimas – ne tik pagal kišenę

Renkantis stogo dangą individualiam namui, būtina tinkamai suprojektuoti medines stogo konstrukcijas, nes stogo dangos – keraminės čerpės, plieno lakštai ir šiferis – skiriasi savo svoriu. Vienas plieninių dangų privalumų – nesudėtingas montavimas, joms nebūtina sudėtinga medinė gegnių–grebėstų konstrukcija. Keraminių čerpių svoris – apie 40 kilogramų kvadratiniam metrui, todėl reikalingos sudėtingesnės ir paties pastato, ir medinės stogo konstrukcijos, reikia tvirtesnių pamatų. Būtina atsižvelgti ir į grunto savybes.

Šiuo metu ypač išpopuliarėjo vadinamos modulinės plieninės čerpės, tokios kaip, pavyzdžiui, bendrovės „Borgalita“ siūlomas BORGA LUXURIA modelis. Su jomis namo stogas atrodo lyg dengtas klasikinėmis molinėmis čerpėmis. Šios plieno čerpės gali būti tiekiamos moduliais, dėl to stogo lakšto nereikia tvirtinti pergręžiant jį savisriegiu varžtu iš viršaus – taip tvirtinimo elementų nesimato. Tai ne tik sukuria gražesnį estetinį vaizdą, bet ir, galima sakyti, didina stogo vandens nepralaidumo lygį. Taigi BORGA klientai gauna puikiai atrodančią ir ilgaamžę stogo dangą bei sutaupo lėšų įrenginėdami laikančiąsias namo konstrukcijas ir pamatus.

Keraminių ir betoninių čerpių ilgaamžiškumas priklauso nuo užšalimo ir atšilimo ciklų. Po 30-40 metų gali prireikti pakeisti dalį suskilusių, netvirtai besilaikančių čerpių, kitaip stogo konstrukcijos tampa neatsparios vandens ir atmosferos poveikiui.

„Stogo dangos tikslas – apsaugoti konstrukcijas nuo atmosferos poveikio, ir plieniniai lakštai čia – vienas ilgaamžiškiausių sprendimų. Padengti kokybišku dažų sluoksniu ir tinkamai prižiūrimi, jie tarnaus labai ilgai, manau, ilgiau nei šiferio lakštai, vidutinės kokybės keraminės ar betoninės čerpės, ar ypač – stogai, dengti banguotais bituminiais lakštais, kurie yra pagaminti iš antrinių atliekų, apipiltų specialia smala. Tokios dangos skirtos ne gyvenamiesiems, o labiau pagalbiniams pastatams“, – komentavo S. Mačiuolis.

Plieninės dangos tinkamos šlaitiniam stogui, kurio nuolydis ne mažesnis nei 4–5 laipsniai, taip pat – fasadams. Plieno lakštus galima rinktis be organinio padengimo, tik padengtus aliuminio-cinko mišiniu ar padengtus ilgaamžiais cheminiais junginiais, kurie apsaugo dangą nuo atmosferos poveikio.

Nuo ko priklauso stogo ilgaamžiškumas? S. Mačiuolio teigimu, tam įtakos turi ir tinkama danga, ir kokybiškai įrengta stogo konstrukcija, galiausiai – ir tai, ar teisingai įrengtas stogo vėdinimas, apsaugantis medines konstrukcijas nuo pelėsio ar puvinio susidarymo.

Gamintojai deklaruoja tam tikrą konkrečios stogo dangos eksploatacijos laiką. Jis gali siekti keliolika ar keliasdešimt metų. „Nurodomi du plieninės dangos garantijos tipai – estetinė ir techninė. Estetinė garantija reiškia, kad stogo danga estetiška išliks 10–15 metų, o techninė – kad nurodytą laiką neįvyks kiauryminė korozija. Iš esmės, tinkamai prižiūrima plieninė danga gali tarnauti ir 100 metų. Viskas priklauso nuo priežiūros. Jei tik uždėsi ir niekada nieko nedarysi, ji neblogai atrodys ir po 30 ar 40 metų, bet atrodys prasčiau nei atrodytų tinkamai prižiūrima“, – paaiškino UAB „Borgalita“ direktorius.

Namo savininkas turėtų bent retkarčiais nuo stogo karnizo nuvalyti purvą ir susikaupusius lapus, prižiūrėti, kad stogo danga neapaugtų samanomis. Panašios priežiūros reikalauja ir šiferio lakštai. Jei laiku nepašalinami lapai ar purvas, stogas po kurio laiko „pasipuošia“ samanomis, o dar po kiek laiko sumažėja ir lakštų tvirtumas.

Darbus atlikti turėtų patyrę stogdengiai

Montuojant stogo dangą būtina laikytis gamintojų instrukcijų, o darbą patikėti atlikti profesionaliems stogdengiams. Eksploatacijos metu pinigų sutaupyti padės ir įsigyti kokybiški stogo priedai, apskardinimai. „Jei stogo danga įsigyjama pas vieną, o apskardinimo elementai – pas kitą gamintoją, po kiek laiko dėl natūralaus dėvėjimosi gali išryškėti tam tikri skirtumai, stogas neatrodys estetiškai. Galiausiai – iš vieno gamintojo lengviau reikalauti ir garantijų“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

S. Mačiuolis nenuvertina plieninių dangų, atkeliaujančių iš Rytų šalių. Jei jos atitinka Lietuvoje galiojančius reikalavimus, vadinasi, yra, kokybiškos ir tinkamos. Tiesa, tokiu atveju jų kaina mažai skiriasi nuo pagamintų Vakarų valstybėse.

Plieninė stogo danga nėra reikli aplinkai. Tiesa, jeigu namas iškils arčiau nei vienas kilometras nuo jūros kranto, reikėtų rinktis storesniu dažų sluoksniu padengtus plieno lakštus. „Borgalita“ šiuo atveju rekomenduoja P50 padengimą, kur polimerinio padengimo storis ne mažiau nei 50 my. Kitais atvejais galima rinktis P30 ar MATT P30, t.y. 25–35 my polimerinio padengimo storio lakštus – tokios plieninės dangos populiariausios Lietuvoje.

Konkreti stogo danga turėtų būti numatyta projektavimo stadijoje.

Išsamesnę nemokamą konsultaciją apie stogo dangas Jums suteiks UAB „Borgalita“ specialistai
tel. +370 5 210 2051, el. p. biuras@borga.lt arba apsilankius biure adresu Sakalų g. 6, Vilnius.
Daugiau informacijos – www.borga.lt.

RĖMĖJO TURINYS