Renovacijos eksperimento laukiantys trys miestai – Utena, Šiauliai ir Birštonas – teigia pasiruošę įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektus, tačiau tam būtina Vyriausybės pagalba. Su tokiu prašymu Šiaulių meras Artūras Visockas, Utenos rajono meras Alvydas Katinas ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė bendru raštu kreipėsi į šalies Vyriausybę.
Aplinkos ministerija ir viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra kartu su Vokietijos aplinkos, gamtosaugos, statybos ir branduolinio saugumo ministerija nuo 2014 metų įgyvendina bendrą Vokietijos ir Lietuvos projektą „Miesto kvartalų atnaujinimas, pagerinant jų energines charakteristikas Lietuvoje“, kuriame dalyvauja trys šalies savivaldybės – Šiaulių, Utenos ir Birštono. Projektas apima pastatų kvartalinę modernizaciją, nagrinėja atsinaujinančių energijos šaltinių integravimo, šilumos gamybos ir naudojimo sistemų suderinamumo, socialinių klausimų sprendimo ir kitus sprendinius. Šio projekto tikslas – Vokietijos ekspertų pagalba ir konsultavimas (Aplinkos ministerijos, BETA bei Šiaulių miesto, Birštono ir Utenos rajono savivaldybių), sukuriant ir vystant kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.
Šiauliai, kaip ir kitos dvi projekte dalyvaujančios savivaldybės, jau atliko dalį projekto darbų: išanalizavo situaciją, pasirinko Draugystės prospekto kvartalą ir nusistatė jo problemas, patvirtino energetinio efektyvumo programą. Visos trys savivaldybės yra pasirengusios ir toliau aktyviai dalyvauti projekto veikloje, tačiau tam, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, prašo Vyriausybės pagalbos. Šiaulių miesto merų pasirašytame rašte prašoma rengiamoje nacionalinėje Kvartalo energetinio efektyvumo programoje išskirti bandomąjį projektą vykdančias savivaldybes.
„Projekto metu parengtomis rekomendacijomis ir parodomosiomis priemonėmis galės pasinaudoti ir kitos savivaldybės, renovuodamos daugiabučių kvartalus, todėl šis projektas yra svarbus visai Lietuvai. Iki šiol aktyviai dirbome savo jėgomis, tačiau pasiekėme ribą, kai be Vyriausybės pagalbos kvartalų renovacijos idėja gali likti įgyvendinta tik fragmentiškai“, – komentavo Šiaulių meras A. Visockas.
Bandomąjį projektą vykdančių savivaldybių merai siūlo Vyriausybei prioritetine tvarka skirti valstybės paramą projekte dalyvaujančių savivaldybių daugiabučių namų butų savininkams. Šiuo metu valstybės parama modernizuojamiems daugiabučiams yra sumažėjusi nuo 40 iki 35 proc. lėšų. Savivaldybių vadovai tikina, kad šis sumažėjimas daro didelę įtaką gyventojų sprendimui dalyvauti įgyvendinant bandomąjį kvartalinės renovacijos projektą. Vyriausybės prašoma rasti galimybę skirti papildomą 5 proc. valstybės paramą kvartalinėje renovacijoje dalyvaujančių daugiabučių projektui.
A. Visockas, kartu N. Dirginčiene ir A. Katinu atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad kompleksinės kvartalinės renovacijos tikslas nėra apsiriboti vien pastatų atnaujinimu, didinant jų energetinį efektyvumą. Kartu siekiama kvartaluose atnaujinti inžinerinius tinklus, įrengti ar atnaujinti gatvių ir kiemų apšvietimą, vietas automobiliams statyti, vaikų žaidimų aikšteles, sutvarkyti žaliąsias teritorijas, patenkinti neįgaliųjų poreikius.
„Savivaldybių turimi riboti finansiniai ištekliai, sudėtinga finansinė situacija komplikuoja projekto veiklos įgyvendinimo galimybes ir tikslo pasiekimą“, – rašoma merų rašte Vyriausybei. Kiekvienai savivaldybei prašoma skirti lėšų kvartalo infrastruktūrai sutvarkyti. Pavyzdžiui, Šiauliams tam tikslui reikėtų 3,42 mln. eurų.
