Apie alternatyvių energijos šaltinių naudojimą daugiabučiuose namuose kalbama vis dažniau. Specialistai sutinka, kad šiuolaikines technologijas būtina diegti net ir senos statybos modernizuojamuose pastatuose. Tačiau viską reikia racionaliai apskaičiuoti – koks energijos šaltinis veiks efektyviai, greitai atpirks investicijas ir nenuvils vartotojų.
Būsto šildymas daug kainuotų
Lietuvos santechnikų asociacijai priklausančios bendrovės „Vilpra“ atsinaujinančiosios energijos projektų vadovas Simonas Sabeckas teigė, kad alternatyvius energijos šaltinius daugiabučiuose namuose įrengti yra kur kas pigiau nei individualiuosiuose, skaičiuojant vienam žmogui tenkančią investicijų sumą.
„Tarkime įrengiama saulės kolektorių sistema karštam vandeniui ruošti. Joje yra daug sudėtinių dalių, kurios būtinos ir individualiajame name, ir daugiabutyje. Tik daugiabučiam namui pačių kolektorių reikės kiek daugiau nei individualiajam. O jų kaina nebesudarys didžiausios dalies. Skaičiuojant tą patį sunaudoto karšto vandens kiekį, daugiabučių gyventojams jis kainuos kur kas mažiau nei privataus namo“, – aiškino S. Sabeckas.
Specialisto vertinimu, naujovės į senos statybos nerenovuoto namo šildymo sistemą turint tikslą sutaupyti – bergždžias reikalas, nes namo šilumos nuostoliai bus labai dideli. Reikėtų labai didelio galingumo įrenginio, o tai, suprantama, pareikalautų didelių investicijų. Be to, reikėtų pertvarkyti ir vidaus šildymo sistemą, nes atsinaujinantiems energijos šaltiniams daugeliu atvejų būdinga maža temperatūra, o senuose daugiabučiuose esantys radiatoriai tokioms sistemoms nėra tinkami.
„Bene efektyviausiai alternatyvius energijos šaltinius senos statybos daugiabučiuose būtų galima panaudoti karštam vandeniui ruošti. Ir tam nebūtinai tinkamiausias sprendimas yra saulės kolektoriai. Netgi geriau būtų įrengti šilumos siurblį „oras–vanduo“. Tam nereikalingas didelio galingumo šilumos siurblys, tad ir investicijos negąsdintų“, – tvirtino S. Sabeckas.
Investicijos greitai atsipirktų
Galima panagrinėti pavyzdį, kokią naudą gautų gyventojai, apsisprendę įrengti alternatyvų energijos šaltinį karštam vandeniui ruošti. Antai yra standartinis penkių aukštų dvidešimties butų gyvenamasis namas, kuriame iš viso gyvena 50 žmonių. Žiūrint į patvirtintus normatyvus, vienas gyventojas vidutiniškai per parą sunaudoja 40 litrų karšto vandens. Visam namui per parą reikėtų 2 kubinių metrų karšto vandens, kuriam paruošti būtų sunaudojama 97,7 kilovatvalandės energijos.
Šį energijos kiekį galima paruošti dviem būdais: saulės kolektoriais arba šilumos siurbliu ir oro kondicionavimu skyriaus. Nagrinėjant šilumos siurblio variantą, minėtam daugiabučiui užtektų 9,8 kW galingumo įrenginio, skaičiuojant, kad šilumos siurblys per parą veiktų apie 10 valandų. Investicija į šilumos siurblio sistemą karštam vandeniui ruošti gali būti apie 26 tūkst. litų. Butui išeitų po 1,3 tūkst. litų. Pagal skaičiuotiną vidutinį metinį šilumos siurblio naudingojo veikimo koeficientą (3,5), jo pagaminamos kilovatvalandės kaina būtų 14 centų. Centralizuotai tiekiamos energijos kilovatvalandės kaina siekia 32 centus. Skirtumas būtų 2,3 karto. Per parą už centralizuotai tiekiamą karštą vandenį namo gyventojai sumokėtų 31 litą, o šilumos siurblys tokį pat kiekį karšto vandens jiems pagamintų už 13 litų. Skaičiuojant skirtumą, šilumos siurblys atsipirktų per 4 metus.
„Viena šeima, sumokėjusi tik kiek daugiau nei tūkstantį litų, turėtų galimybę išties nemažai sutaupyti“, – skaičiavo S. Sabeckas.
Pranašumai ir skirtumai
Saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti sistemos atsipirkimo laikotarpis pernelyg nesiskirtų nuo šilumos siurblio – maždaug 4,5 metų. Tačiau šilumos siurblys, specialisto teigimu, turi pranašumų. Pirmiausia dėl to, kad saulės kolektorių sistema veiksmingai veikia tik vasaros sezono metu. Šilumos siurbliui sezoniškumas didelės reikšmės neturi. Sąlygiškai nedidelė investicija irgi yra šio įrenginio pranašumas.
Saulės kolektorių sistema vasaros sezono metu padėtų sutaupyti kur kas daugiau nei šilumos siurblys. Tačiau vertinant investiciją, į saulės kolektorių sistemą reikėtų investuoti bemaž dukart daugiau. Be to, tektų taikytis prie oro sąlygų, paisyti sezoniškumo.
„Patirtis rodo, kad įrengti saulės kolektorius kartais būna sudėtingiau nei šilumos siurblius. Kaimynai ne visuomet sutaria dėl vietos, ne visuomet norima rizikuoti sugadinti stogą ar pan. Šilumos siurblius pastatyti paprasčiau: juos galima įrengti ir ant stogo, ir ant sienos, ir ant žemės. Ir laiko tam daug nereikia. Įrengimas į esamą namo šilumos sistemą irgi patogus“, – kalbėjo S. Sabeckas.
