Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad valstybinės žemės sklypo nuoma nesuteikia teisės jame statyti naujus pastatus ar kitus statinius. Planuojant naują statybą arba esamų statinių rekonstravimą pirmiausia svarbu įvertinti, kokiu pagrindu valstybinė žemė išnuomota, kas numatyta nuomos sutartyje ir ar planuojama statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentus bei žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą.
Pagrindinės sąlygos, kada išnuomotoje valstybinėje žemėje galima statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius, yra nustatytos Žemės įstatyme (9 ir 10 straipsniai), informuojama NŽT pranešime.
Viena svarbiausių žinotinų sąlygų yra ta, kad galimybė statyti naujus arba rekonstruoti esamus statinius turi būti aiškiai numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Jei tokios sąlygos sutartyje nėra, nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomą miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Iki 2026 m. pabaigos valstybinės žemės nuomą kaimiškosiose teritorijose vykdo NŽT. Nuo 2027 m. šią funkciją taip pat perims savivalda.
Taip pat svarbu prisiminti, kad statyba ar rekonstravimas galimi tik tuomet, kai žemės sklypas išnuomotas ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, o planuojami darbai yra galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą.
Jeigu valstybinės žemės sklypas ar jo dalis išnuomoti esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, svarbus ir dar vienas ribojimas. Nauji statiniai gali būti statomi, o esami rekonstruojami neviršijant sklypo ar jo dalies dydžio, kuris nustatytas esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
Už galimybę statyti imamas mokestis
Žemės įstatyme nustatyta, kad už galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje yra mokamas mokestis. Jo dydį apskaičiuoja savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracija. Pusė apskaičiuotos sumos mokama į valstybės, kita pusė – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.
Įstatyme kartu numatytos išimtys, kai šis mokestis nemokamas. Jos taikomos, pavyzdžiui, tam tikrais daugiabučių namų atnaujinimo, valstybei svarbių projektų, viešosios infrastruktūros ir kitais Žemės įstatymo 10 straipsnyje konkrečiai nustatytais atvejais. Todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ne tik tai, ar statyba sklype apskritai galima, bet ir ar konkrečiu atveju taikoma pareiga mokėti šį mokestį.
