Objektas: Daugiabučių kvartalas „Senamiesčio sodai“
Vieta: Seinų g. 4, Vilnius
Architektai: „Aketuri architektai“
Komanda: Projekto vadovas Lukas Rekevičius, Projekto architektūros dalies vadovė Milda Rekevičienė, Projekto koordinatorius Julius Šeibokas, architektai: Gabrielė Griušytė, Eimantas Drapanauskis, Valdonė Mitkevičiūtė, Jovita Brinkevičiūtė-Banevičė, Edvinas Voiskunovič, Ieva Marcinonytė, Ramunė Mockapetrytė, Deimantė Tarėlaitė, Samuel Mora Morales, Lukas Sinica
Tvarkybos projektas: Robertas Zilinskas, Ieva Blinstrubienė, Vytenis Zilinskas, Rasa Survilaitė-Staniulienė
Konstrukcijų dalies vadovas Kristupas Veteris
Vystytojas: „EIKA Development“
Generalinis rangovas: „EIKA Development“
Metai: 2024–2027
Nuotraukos: „EIKA Development“
Vizualizacijos: „Aketuri architektai“
Vilniaus stoties rajonas šiuo metu išgyvena lūžį, kai buvusios uždaros geležinkelio ir pramoninės teritorijos sparčiai atveriamos miestui. Nors iš pirmo žvilgsnio tai visiškai urbanizuota teritorija vienoje aktyviausių sostinės zonų, čia kylantis „Senamiesčio sodų“ būsto projektas yra pasiruošęs nustebinti bei įrodyti, kad net ir tokiose vietose atsiranda erdvės pasiūlyti gyventojams pabėgimą nuo miesto šurmulio.
„Senamiesčio sodai“ – tai prestižinės klasės gyvenamasis kvartalas Seinų gatvėje, vystomas nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Development“, vos kelių minučių atstumu nuo Vilniaus Senamiesčio. Projektas plėtojamas dviem etapais, o bendra investicijų vertė siekia 43 mln. eurų. Šiuo metu vyksta antrojo etapo statybos darbai, kuriuos planuojama pabaigti šiemet, o rinkai iš viso bus pasiūlyti 185 įvairaus dydžio būstai ir komercinės paskirties patalpos.
Kvartalas labiausiai išsiskirs savo urbanistine idėja – suteikti gyventojams visas centrinės miesto dalies teikiamas galimybes, kartu kuriant ramią ir privatumą užtikrinančią aplinką. Pėsčiomis pasiekiami Senamiestis, pagrindinės viešojo transporto stotelės, kultūros ir laisvalaikio erdvės, tačiau kvartalas sykiu projektuojamas kaip nuo miesto intensyvumo atsitraukusi, želdynų ir vidinių kiemų formuojama gyvenamoji teritorija.
„Studija „Keturi architektai“ „Senamiesčio sodų“ architektūrinę viziją pradėjo formuoti dar architektūros konkurso metu, kai pagrindiniu projektavimo įrankiu tapo išsami urbanistinio ir istorinio konteksto analizė. Sklypas tarp Sodų, Seinų ir Geležinkelio gatvių pasižymi itin skirtingais miesto audinio sluoksniais, todėl pagrindiniu tikslu tapo organiškas kvartalo užbaigimas“, – pasakoja studijos architektė ir partnerė Gabrielė Griušytė.
Natūralu, kad didžiausias šio projekto iššūkis – ne suprojektuoti atskirus pastatus, o tiksliai perskaityti sudėtingą miesto kontekstą. Apatinėje kvartalo dalyje jau egzistavo susiformavęs istorinis perimetrinis užstatymas, o viršutinėje dominavo vienas masyvus viešbučio tūris. Architektai pasirinko sustiprinti perimetrinio užstatymo principą ir aukštesnėje teritorijos dalyje, taip atkurdami vientisesnę urbanistinę struktūrą.
„Turėjome ir gamtinių iššūkių: itin išraiškingą reljefą, intensyviai apžėlusį šlaitą ir pietų kryptį į priešingą pusę nei įspūdingi vaizdai į Senamiestį. Juos sprendėme sklypą dalindami į kelias skirtingų lygių terasas, o kiemo pastatus orientuodami į šlaitą trumposiomis kraštinėmis. Toks sprendimas leido užtikrinti tiek pakankamą šviesos kiekį, tiek puikius vaizdus iš didžiosios dalies butų“, – teigia G. Griušytė.
Vienas svarbiausių projektinių uždavinių buvo rasti pusiausvyrą tarp dviejų skirtingų kontekstų – griežtos modernistinės viešbučio architektūros ir dekoratyvaus Vilniaus senamiesčio užstatymo. Tam pasirinkti lakoniški stačiakampiai tūriai papildyti šlaitiniais, netradicinės geometrijos stogais, interpretuojant tradicinį senamiesčio namo siluetą šiuolaikinės architektūros priemonėmis, išlaikant aiškią ir atpažįstamą komplekso tapatybę.
Architektūros akcentas – mastelis
Kompleksas suskirstytas į dvi aiškias urbanistines dalis – rytinę ir vakarinę. Vakarinėje dalyje, formuojančioje Sodų ir Seinų gatvių sankirtą, projektuotas išraiškingesnis lenktas tūris. Jis akcentuoja vieną svarbiausių įvažiavimų į senamiestį ir kartu subtiliai atkartoja priešingoje sankryžos pusėje esančio istorinio pastato geometriją.
„Komplekso skaidymas į mažesnius tūrius sprendžia ne tik mastelio, bet ir miesto panoramų klausimą. Vietoje vieno didelio užstatymo pasirinkta kelių atskirų pastatų sistema leidžia naujai architektūrai natūraliau įsilieti į aplinką ir sušvelninti vizualinį esamo viešbučio dominavimą miesto siluete“, – sako architektė.
Fasadų kompozicijoje svarbų vaidmenį atlieka nuoseklus vienodų langų ritmas, padedantis naujus pastatus priartinti prie istorinio miesto mastelio. Tuo pat metu įgilintos terasos ir galerijos suteikia fasadams gylio, kuria šviesos ir šešėlių žaismą bei vizualiai mažina tūrių mastelį.
Mediniai langai Senamiesčio aplinkai
Už medinių langų projektinių sprendinių įgyvendinimą, gaminių gamybą ir jų montavimą šiame projekte buvo atsakinga UAB „Sumeda“. Bendrovė pagal architektų ir projektuotojų sprendinius parengė gamybinius brėžinius, pagamino individualius gaminius ir sumontavo juos objekte.
Projektui pagaminti mediniai langai atitinka A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, pasižymi aukštomis šilumos izoliacijos savybėmis. Fasaduose, orientuotuose į intensyvaus transporto gatves, buvo suprojektuoti padidintos garso izoliacijos mediniai langai su specialiais stiklo paketais, leidžiantys gerokai sumažinti išorinio triukšmo skverbimąsi į patalpas.
Pasak „Sumeda“ projektų vadovės Alvydos Blaževičienės, tokio pobūdžio objektuose langai yra viena svarbiausių fasado inžinerinių sistemų dalių.
„Langams pasirinkta dažyta matinė apdaila, užtikrinanti atsparumą atmosferos poveikiui. Dideli stiklo plotai leidžia efektyviai išnaudoti natūralų apšvietimą, o medinės konstrukcijos suteikia galimybę įgyvendinti tiek šiuolaikinės architektūros, tiek istorinio konteksto reikalavimus“, – pažymi A. Blaževičienė.
„Senamiesčio“ sodų projekte 30 metų patirtį sukaupusi bendrovė pagamino ir netradicines, didelių matmenų medines konstrukcijas, kurios reikalavo itin didelio tikslumo – kai kurių aukštis siekia net apie 4 metrus.
Siekiant išvengti pernelyg monotoniškos fasadų išraiškos, pirmųjų aukštų zonose ir ugniasienėse panaudotas profiliuotų klinkerinių plytų motyvas, interpretuojantis plytų stiliaus pastatus aplinkinėse Sodų ir Šopeno gatvėse. Šis subtilus akcentas suteikia fasadams vizualinio gyvumo, tačiau nepažeidžia bendro architektūros santūrumo ir vientisumo.
„Fasadų medžiagiškumas pasirinktas remiantis ilgaamžiškumo principu. Projekte dominuoja natūralaus klinkerio plytos, papildytos šiltų tonų metalo elementais ir mediniais langais. Šios medžiagos ne tik dera su aplinkiniais istoriniais pastatais, bet ir kilniai sensta, ilgainiui įgaudamos dar daugiau charakterio“, – priduria G. Griušytė.
Fasadų medžiagiškumas pasirinktas remiantis ilgaamžiškumo principu
Klinkerio sprendimais šiame projekte rūpinosi vienas didžiausių pasaulyje statybinės keramikos gamintojų „Wienerberger“. Kartu su architektais „Senamiesčio sodų“ projekte nuspręsta naudoti Belgijoje gaminamas „FORUM Prata Genuanceerd“ plytas, iš kurių Lietuvoje buvo pjaunamos plytelės.
Pasak „Wienerberger“ atstovybės Lietuvoje pardavimų ir rinkodaros direktoriaus Vilmanto Pališkio, kitas produktas, kurį bendrovė tieks šiam projektui, – klinkerinės grindinio trinkelės „Dresden Riegel“.
„Įgyvendinant projektą pasirinktos smėlio spalvos plytelės, kurias gaminant naudojamas spalvotas smėlis, suteikiantis fasadui išskirtinumo. Fasade taip pat bus galima pamatyti juodos spalvos intarpus, kurie pastatui suteiks dar daugiau savitumo. Buvo nuspręsta naudoti 21,5 cm ilgio ir 5 cm aukščio plyteles – toks matmuo tarsi padalina fasadą į mažas detales“, – apie pasirinktus sprendinius pasakoja V. Pališkis.
Bendrovė šiose teritorijose yra įgyvendinusi ne vieną projektą, tačiau kiekvienam statomam objektui stengiasi parinkti išskirtinį sprendimą, patenkinti užsakovų ir architektų lūkesčius, patiekti medžiagas ir sprendimus, kurie didintų pastato vertę ilgalaikėje perspektyvoje.
„Wienerberger“ savo prekių asortimente siūlo keraminius blokus ir čerpes, klinkerines plytas ir plyteles, klinkerines ir betonines trinkeles, keraminius ventiliuojamuosius fasadus.
Sukurti ramybę miesto centre
Sklype susiduria dvi labai skirtingos aplinkos zonos. Iš vienos pusės pastatai orientuoti į aktyvias Sodų ir Seinų gatves, iš kurių galima jausti aktyvų miesto pulsavimą ir tarsi tapti jo dalimi. Šiaurinėje dalyje sklypą riboja intensyviai apžėlęs šlaitas, veikiantis kaip natūralus barjeras nuo intensyvaus miesto šurmulio, tačiau neužstojantis įspūdingų vaizdų į Senamiestį.
„Kiemo korpusų orientavimas trumposiomis kraštinėmis į šlaitą padėjo užtikrinti maksimalų butų skaičių su vaizdais į želdinius ir Senamiestį. Šios dvi skirtingos orientacijos leidžia butų pirkėjams pasirinkti norimą aplinką – šurmuliuojantį miestą ar ramybę. Projekte integruoti želdynai taip pat padeda formuoti mikroklimatą, stiprina privatumo jausmą, kuria kontrastą intensyviam miesto ritmui“, – pažymi architektė.
Visa tai užkoduoja ir pats projekto pavadinimas – „Senamiesčio sodai“. Pasak „EIKA Development“ Plėtros departamento direktoriaus Tomo Žiaugros, dar prieš pradedant projektą pastebėtas didelis potencialas šioje vietoje sukurti gyvenamąją vietą žmonėms, kurie vertina galimybę kasdien judėti pėsčiomis, naudotis viešuoju transportu, dviračių infrastruktūra ir gyventi ten, kur visas miestas pasiekiamas ranka.
„Ši vieta išsiskiria savo strategine padėtimi. Vienoje pusėje – istorinis Senamiestis, kitoje – sparčiai atsinaujinantis stoties rajonas, kuris šiandien tampa vienu dinamiškiausių miesto centrinių kvartalų. Tikime, kad ilgainiui ši teritorija taps viena patraukliausių gyventi centrinėje Vilniaus dalyje“, – sako pašnekovas.
Rajono modernizavimo impulsas
„Senamiesčio sodai“ taip pat yra stoties rajono platesnės transformacijos dalis. Projektas įprasmina kryptį, kai anksčiau mažiau išnaudotos teritorijos tampa visaverte miesto centro dalimi – jose kuriasi nauji gyventojai ir verslai, plečiasi paslaugų pasiūla, gerėja viešosios erdvės. Pasak T. Žiaugros, tokie projektai prisideda prie miesto gyvybingumo ir didina viso rajono patrauklumą.
„Mūsų požiūriu, tvari miesto plėtra vyksta ne plečiant miestą į pakraščius, o kokybiškai atnaujinant jau urbanizuotas teritorijas. Ilgalaikę gyvenamojo būsto vertę pirmiausia kuria vieta, todėl gyvenimas miesto centre, kur daugumą kasdienių poreikių galima pasiekti pėsčiomis, tampa vis aktualesnis, ypač tiems, kurie vertina laiką ir galimybę gyventi arčiau miesto siūlomų paslaugų“, – pastebi jis.
Tokiuose projektuose vienu svarbiausių elementų tampa architektūros kokybė. Ilgaamžės medžiagos, santūri estetika, funkcionalus butų suplanavimas ir apgalvotai suprojektuotos bendrosios erdvės padeda kurti patrauklų ir ilgalaikę vertę išlaikantį gyvenamąjį būstą.
Išmaniosios saugumo sistemos ramiai kasdienybei
„Net ir centrinėje miesto dalyje buvo siekiama sukurti aplinką, kurioje gyventojai turėtų ne tik kokybišką būstą, bet ir poilsio, laisvalaikio bei bendruomeniškumo vietas“, – priduria T. Žiaugra.
Kad gyventojai jaustųsi saugiai tiek savo namuose, tiek bendrose pastato erdvėse, projekte diegiami kompleksiniai silpnųjų srovių sprendimai: priešgaisrinė signalizacija, vaizdo stebėjimo sistema ir vaizdo telefonspynės. Visais jais rūpinasi UAB „Visual Solutions“ (STEBKAM).
Pasak įmonės vadovo Eimanto Vereniaus, užsakovui buvo svarbu, kad visos šios sistemos veiktų patikimai, būtų modernios, lengvai naudojamos ir prisidėtų prie aukštos gyvenimo kokybės.
„Priešgaisrinė signalizacija leidžia laiku aptikti galimus gaisro židinius ir užtikrina greitą reagavimą į pavojų, vaizdo stebėjimo sistema padeda užtikrinti bendrųjų erdvių ir teritorijos saugumą, o vaizdo telefonspynės suteikia gyventojams galimybę patogiai ir saugiai valdyti patekimą į pastatą“, – sako E. Verenius.
Jo teigimu, realizuojant projektus šalia aktyvių miesto zonų, svarbiausia rasti tinkamą balansą tarp miesto dinamikos ir gyventojų komforto. Ramybę pirmiausia užtikrina apgalvoti architektūriniai sprendimai – vidiniai kiemai, kokybiška garso izoliacija, apželdintos poilsio erdvės. Saugumu pasirūpina modernios saugos sistemos.
„Šiuolaikiniuose projektuose šios technologijos turi veikti nepastebimai – žmonės turi gyventi saugiai ir patogiai, tačiau nejausti griežtai kontroliuojamos aplinkos. Būtent technologijos, kokybiška infrastruktūra ir apgalvoti projektiniai sprendimai leidžia sukurti ramią ir saugią gyvenamąją aplinką net pačioje miesto širdyje“, – priduria STEBKAM vadovas.
