Daugiabučių kaupiamosios lėšos: kas keičiasi nuo liepos 1 d. ir ką gyventojai turėtų padaryti dabar

Nuo 2026 m. liepos 1 d. daugiabučių kaupiamųjų lėšų tarifams bus taikomi koeficientai pagal pastato techninę būklę. Namams, neturintiems patvirtinto ilgalaikio remonto plano arba kurių būklė įvertinta kaip vidutinė, bloga ar labai bloga, minimalus tarifas gali didėti nuo 2 iki 4 kartų. Kad to išvengtų, daugiabučių gyventojai ir administratoriai turėtų įvertinti namo būklę, parengti ilgalaikį remonto planą ir jį patvirtinti balsavime iki nurodyto termino.

Ilgalaikis remonto planas – ne darbų užsakymas

Dalis daugiabučių ilgalaikį remonto planą iki šiol vertino kaip formalumą arba vengė jo dėl nuomonės, kad patvirtintas planas automatiškai reiškia darbų pradžią ir papildomas išlaidas. Tačiau šis supratimas neatitinka tikrovės.

Ilgalaikis remonto planas – tai pastato techninės būklės, planuojamų darbų ir kaupimo poreikio dokumentas. Jo paskirtis – sudėlioti būsimus darbus, numatyti finansavimą ir valdyti išlaidas sistemingai, o ne reaguoti į problemas tada, kai jos tampa neatidėliotinos. Konkretūs darbai, jų apimtis ir terminai bet kuriuo atveju tvirtinami atskirai ir pagal nustatytą tvarką.

5 žingsniai daugiabučių gyventojams iki liepos 1 d.

1. Patikrinti, ar namas turi naujausią techninės būklės vertinimą

Ilgalaikio remonto plano parengimas prasideda nuo pastato techninės būklės vertinimo. Gyventojams reikėtų kreiptis į administratorių, bendriją ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį ir išsiaiškinti:

• kada atlikta paskutinė techninė apžiūra
• kokie defektai užfiksuoti
• ar jie priskiriami skubiems, planiniams ar stebėtiniems darbams
• kokie darbai rekomenduojami pirmiausia

Vertinime turi atsispindėti labiausiai nusidėvėjusios ar pažeistos namo vietos: stogas, fasadas, balkonai, laiptinės, vamzdynai, šildymo ir kitos inžinerinės sistemos.

2. Atskirti plano patvirtinimą nuo darbų pradžios

Išankstinės nuostatos – dažna priežastis, dėl kurios stringa sprendimai. Jeigu gyventojai mano, kad plano patvirtinimas reiškia automatinį visų darbų patvirtinimą, jie linkę balsuoti prieš arba apskritai nedalyvauti. Tačiau plano tikslas – sudėlioti darbų seką ir finansavimo logiką keleriems metams į priekį.

Plane turi būti nurodyta:

• kurie darbai būtini artimiausiu metu, kurie gali būti atidėti
• preliminarios kiekvieno darbo sąnaudos
• siūlomas įgyvendinimo laikotarpis
• kaupiamųjų lėšų tarifas

Reikšmingesni sprendimai dėl konkrečių darbų gyventojams turi būti teikiami atskirai.

3. Pasirūpinti, kad plano projektas būtų parengtas laiku

Jeigu administratorius ar bendrija nurodo, kad planas „bus rengiamas“, verta paprašyti konkretaus termino. Iki liepos 1 d. reikalingas ne ketinimas, o parengtas dokumento projektas, kurį gyventojai galėtų įvertinti.

Kokybiškame plano projekte turėtų būti:

• namo būklės vertinimo santrauka
• prioritetizuotas darbų sąrašas su preliminariomis kainomis
• siūlomas įgyvendinimo grafikas
• rekomenduojamas kaupiamųjų lėšų tarifas
• paaiškinimas, kodėl darbai išdėstyti būtent tokia seka.

Jeigu plane yra tik darbų sąrašas be įgyvendinimo prioritetų arba vien techniniai terminai be paaiškinimo, jis tampa ne įrankiu sprendimams, o tik dar vienu sudėtingai vertinamu dokumentu.

4. Dalyvauti balsavime

Sprendimą dėl ilgalaikio remonto plano priima butų ir kitų patalpų savininkai – susirinkime arba balsuodami raštu. Nedalyvavimas balsavime nereiškia neutralios pozicijos: jei sprendimas dėl plano nepriimamas, o namo techninė būklė vertinama kaip bloga, nuo liepos 1 d. gali būti taikomi didesni tarifų koeficientai.

Gyventojams verta iš anksto įsitikinti, ar jie gauna informaciją apie balsavimus, ar jų kontaktai atnaujinti ir ar jie supranta, dėl ko balsuojama.

5. Susitarti dėl plano peržiūros tvarkos

Patvirtintas ilgalaikis remonto planas turėtų būti peržiūrimas reguliariai – pastato būklė kinta, kainos keičiasi, dalis darbų gali būti atlikta anksčiau arba atidėta. Verta iš karto susitarti, kaip dažnai planas bus atnaujinamas ir kaip gyventojai bus informuojami apie jo vykdymą bei kaupiamųjų lėšų būklę.

Tai ypač aktualu senos statybos daugiabučiams tai ypač aktualu dėl didesnio galimų techninių problemų kiekio. Naujesniems ar renovuotiems daugiabučiams kaupimo tempas ir plano turinys gali būti kitoks, tačiau planavimas reikalingas ir jiems.

Ką verta padaryti artimiausiu metu

Daugiabučiams, dar neturintiems patvirtinto ilgalaikio remonto plano, rekomenduojama kreiptis į administratorių ar bendriją ir paprašyti trijų dalykų:

1. Naujausio techninės būklės vertinimo
2. Informacijos apie plano parengimo terminą
3. Datos, kada planas bus teikiamas balsavimui

Sprendimų atidėjimas šiuo atveju gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių: namams be patvirtinto plano arba su prasta technine būkle nuo liepos 1 d. automatiškai taikomi didesni kaupiamųjų lėšų koeficientai.

Kaip keičiasi kaupiamųjų lėšų dydis nuo 2026 m. liepos 1 d.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. kai kuriems namams kaupiamosios lėšos perskaičiuojamos iki naujo privalomo minimumo – 0,1025 Eur už kv. m. Jei namas jau kaupia daugiau nei nustatytas minimalus dydis, pokyčio sąskaitoje gali ir nebūti – minimalus tarifas yra apatinė riba.

Nuo liepos 1 d. baziniam tarifui priklausomai nuo pastato techninės būklės taikomi šie koeficientai:

• Gera būklė – tarifas lieka bazinis (0,1025 Eur/kv. m)
• Vidutinė būklė – tarifas didėja 2 kartus
• Bloga būklė – tarifas didėja 3 kartus
• Labai bloga būklė – tarifas didėja 4 kartus

Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal formulę: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m).

Orientaciniai skaičiai 50 kv. m butui: gera būklė – 5,13 Eur/mėn., vidutinė – 10,25 Eur, bloga – 15,38 Eur, labai bloga – 20,50 Eur. 80 kv. m butui atitinkamai: 8,20 Eur, 16,40 Eur, 24,60 Eur ir 32,80 Eur per mėnesį.

Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai