Šviesos galia interjere: reguliuojamas apšvietimas, atmosfera ir būsto vertė
Interjere apšvietimas jau seniai nėra vien techninė funkcija. Šviesa – subtilus, bet itin svarbus elementas, kuris tiesiogiai veikia erdvės funkcionalumą, formuoja jos proporcijas, išryškina arba paslepia detales, lemia gyventojų nuotaiką ir kasdienį komfortą.
Šiuolaikiniuose projektuose profesionalus apšvietimas tampa integralia interjero ir elektrotechnikos koncepcijos dalimi. Tradicinis, pastovus apšvietimas nebėra pakankamas – vis dažniau pasirenkami reguliuojami apšvietimo sprendimai, leidžiantys keisti intensyvumą, kurti scenarijus ir prisitaikyti prie skirtingų funkcijų.
Reguliuojamas apšvietimas ir šviesos stiprumo reguliatoriai
Kaip pastebi architektas Augustas Audėjaitis, šiuolaikinių namų interjere tradicinio apšvietimo, kai šviesa nuolat sklinda vienodu maksimaliu intensyvumu, nebeužtenka – jis turi būti lengvai reguliuojamas. Dėl šios priežasties naujakurių tarpe populiarėja apšvietimo stiprumo reguliatoriai (angl. dimmers).
„Apšvietimas interjere neapsiriboja vien tik funkcija. Tai itin svarbus namų elementas, tiesiogiai veikiantis erdvės estetiką, namų gyventojų savijautą, emocinę patirtį ir kasdienį komfortą. Žmonėms reikia daugiau funkcionalumo nei suteikia tradicinis apšvietimas, todėl vis labiau populiarėja reguliuojami šviesos sprendimai, kurie namuose atlieka ir vizualinę funkciją“, – sako A. Audėjaitis.
Architektas Augustas Audėjaitis. Asm. archyvo nuotr.
Apšvietimo planavimas: nuo koncepcijos iki išmaniosios sistemos
Harmoningas apšvietimas ir šviesos temperatūra
Architekto teigimu, namuose reguliuodami šviesos intensyvumą lengviau galime susikurti harmoningą apšvietimą ir jaukesnę bendrą atmosferą. Apšvietimo stiprumo reguliatoriai taip pat padeda sukurti vientisą apšvietimą, kas ypač aktualu didesnėje erdvėje ar tada, kai naudojami keli skirtingi šviestuvai.
JUNG apšvietimo reguliavimas tinka įvairioms erdvėms ir lengva valdyti. Michael Sandmaier nuotr.
„Reguliuojamus šviesos sprendimus svarbiausia apgalvoti tamsiam paros metui. Geriausią rezultatą pasieksime tarpusavyje derindami natūralią ir dirbtinę šviesą: dienos metu reikėtų maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą, o tamsiu paros metu papildomai pasitelkti reguliuojamą dirbtinį apšvietimą“, – teigia A. Audėjaitis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad planuojant namų apšvietimą svarbu pagalvoti ne tik apie šviesos intensyvumo poreikius skirtingose erdvėse, bet ir apie šviesos atspalvį. Viena dažniausių klaidų – per šaltos šviesos pasirinkimas. Namų interjerui dažniau rekomenduojama šiltesnė šviesa – apie 4000K.
Integracija į projektą ir išmaniosios sistemos
Apšvietimo stiprumo reguliavimo sprendimai gali būti lengvai pritaikomi įvairiose namų erdvėse – svetainėse, valgomuosiuose, miegamuosiuose ar vonios kambariuose.
„Tai yra erdvės, kuriose ypač svarbus komfortas ir lankstumas. Priklausomai nuo paros meto ar vykdomos veiklos, šiose zonose dažnai norisi skirtingo intensyvumo šviesos. Pavyzdžiui, virtuvėje kartais norisi suderinti funkcinį ir atmosferinį apšvietimus, o vaikų kambariuose – sukurti ramesnę, akis mažiau varginančią atmosferą. Būtent tai leidžia pasiekti apšvietimo stiprumo reguliatoriai“, – sako Eugenijus Maslauskas, jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadybininkas.
Eugenijus Maslauskas. JUNG nuotr.
Jis pastebi, kad valdyti apšvietimo stiprumo reguliatorius itin paprasta. Tai galima padaryti mechaniniu apšvietimo stiprumo reguliatoriaus pasukimu ar paspaudimu, taip pat per išmaniąsias sistemas, naudojant mobiliąją programėlę, apšvietimo scenarijus ar automatizacijas.
Interjero apšvietimo planavimas
Kad reguliuojamas apšvietimas pilnai pateisintų lūkesčius, ekspertų teigimu, jį reikėtų numatyti pačioje pradžioje – koncepcijos ir elektrotechnikos projektavimo etape.
„Profesionalus apšvietimas yra ne pavienis įrenginys, o nuosekli ir tarpusavyje suderinta sprendimų visuma. Projektuojant profesionalų apšvietimą, būtina numatyti šviestuvų vietas, apšvietimo scenarijus, valdymo logiką, suderinamumą su šviesos šaltiniais bei integraciją su išmaniosiomis sistemomis. Visa tai reikia daryti nuo pat pirminės būsto įrengimo stadijos“, – sako E. Maslauskas.
Pasak jo, planuoti apšvietimo sprendimus iš anksto svarbu ir dėl bendros interjero vizijos.
„Šiandien interjere taip pat labai svarbu suderinti funkcionalumą su estetika. JUNG apšvietimo stiprumo reguliatoriai leidžia tai lengvai pasiekti. Dėl plačios spalvinės gamos ir minimalistinių modelių jie nesunkiai pritaikomi įvairaus stiliaus interjere ir skirtingose namų zonose, tad technologinius sprendimus nuo pat pradžių galima lengvai integruoti į architektūrinę koncepciją neaukojant estetikos“, – sako E. Maslauskas.
Projektuojant interjero apšvietimą, būtina:
suplanuoti šviestuvų vietas;
apibrėžti apšvietimo scenarijus;
suderinti valdymo logiką;
užtikrinti suderinamumą su šviesos šaltiniais;
numatyti integraciją su išmaniosiomis sistemomis.
Reguliuojami apšvietimo sprendimai interjere. COR, Photo Michael Sandmaier nuotr.
Tinkamas apšvietimas padeda gyventi tvariau ir didina būsto vertę
Reguliuojami apšvietimo sprendimai užtikrina namų jaukumą ir komfortą, papildomai jie atlieka ir dar vieną šiandien itin aktualią funkciją – leidžia gyventi tvariau.
„Tvarus gyvenimo būdas šiandien neatsiejamas nuo komforto ir žmogaus gerovės. Reguliuodami šviesos intensyvumą savo namuose, ne tik sumažinate elektros energijos suvartojimą, pailginate šviesos šaltinių tarnavimo laiką, bet ir sukuriate savo ir namiškių savijautai palankesnę atmosferą“, – sako E. Maslauskas.
Tuo tarpu architektas pastebi, kad reguliuojami apšvietimo sprendimai taip pat suteikia būstui modernumo ir dėl to didina jo vertę.
„Ta pati erdvė gali turėti skirtingus apšvietimo režimus – aktyviai veiklai, namų priežiūrai ar poilsiui, todėl apšvietimas tampa labiau pritaikytas žmogaus gyvenimo ritmui. Tokie sprendimai laikomi modernesniais ir didina būsto vertę, nes pirkėjai vis dažniau vertina funkcionalius, lengvai valdomus ir prie kasdienybės prisitaikančius namus“, – sako Augustas Audėjaitis.
