Betono mišinio kokybės užtikrinimas – itin svarbus statybos procesų etapas, darantis tiesioginę įtaką konstrukcijų ilgaamžiškumui ir saugumui. Tačiau praktikoje dažnai susiduriama su įvairiomis problemomis, susijusiomis su betono ėminių paėmimu, jų transportavimu į laboratorijas bei tinkamu kietinimu. Šie veiksniai gali reikšmingai paveikti galutinius bandymų rezultatus ir jų interpretavimą.
Betono mišinio ėminių problematika
Prekinio betono mišinio kokybės vertinimas neatsiejamas nuo kokybiško betono mišinio mėginių ėmimo proceso, kuris, deja, statybos praktikoje vis dar kelia nemažai iššūkių.
Dažnai objektuose mėginiai formuojami ne pagal standartizuotas procedūras, kurios labai aiškiai aprašytos bandymo standartuose (pavyzdžiui, LST EN 12350-1, LST EN 12390-2), nesilaikoma tinkamos temperatūros, drėgmės režimo, nepakankamai kontroliuojamas mišinio apdirbimo laikas ar net nesigilinama į betono mišinio sutankinimo reikalavimus.
Dėl to gauti rezultatai gali neatspindėti realios betono mišinių ar sukietėjusio betono savybių visumos. Standartuose aiškiai nurodyta, kad formuojant bandinius būtina pasirinkti tankinimo būdą (rankinis, specialus metalinis strypas ar mechaninis – naudoti tam tikros amplitudės ir dažnio vibroaikštelę).
Tiek betono mišinių suklojimo į formas, tiek tankinimo trukmė labai svarbi, nes, atlikus procesus netinkamai, neįmanoma tiksliai atsakyti dėl galimų betono mišinių ruošimo neatitikimų betono mišinio mazge, jį transportuojant ar klojant į konstrukciją.
Bandinių kietinimas ir transportavimas – dar vienas iššūkis
Jei kalbame apie betono mišinių bandinių kietinimą ir transportavimą po suklojimo į formas, labai svarbu suvokti, kad pagal LST EN 12390-2 rekomenduojama palikti bandinius formose bent 24 valandas, esant normalioms sąlygoms (20 °C ± 2 °C, 95 % santykinės drėgmės).
Tačiau to laikomasi ne visada, kai stambiuose objektuose bandinių paėmimas yra dažnas ir dideliais kiekiais.
Bandinius transportuojant ir nesilaikant reikiamos saugojimo trukmės pažeidžiama betono struktūra, iškreipiamas rišimosi procesas, mišiniai išsisluoksniuoja – vėliau laboratorijose gaunami bandymo rezultatai tampa beverčiai ir jais neturėtų būti vadovaujamasi.
Greitesnis išėmimas (pavyzdžiui, naudojant greitai kietėjantį cementą) galimas tik tada, jei betonas pasiekė pakankamą stiprį, leidžiantį jį saugiai išimti nepažeidžiant paviršiaus ar struktūros (įprastai ≥ 5 MPa).
Betono kokybės tyrimų rezultatų vertinimo lygtys
Dar didesnių interpretavimo problemų kyla lyginant bandinių rezultatus, kai vieni imami iš vietoje suformuotų kubų, o kiti – iš išgręžtų konstrukcinių elementų – kernų pagal LST EN 12504-1.
Pastarieji dažnai jau būna paveikti eksploatacinės aplinkos, labai priklausomi nuo to, kaip konstrukcija buvo sutankinta visos jos klojimo metu (pavyzdžiui, grindys, kolonos), ar tinkamai konstrukcija buvo prižiūrima kietėjimo metu.
Taip pat reikia žinoti, kad negalima gautų bandymo rezultatų tarp bandinių kubų ir išgręžtų kernų lyginti 1:1, nes tai nepalyginami dalykai.
Visų pirma, bandiniai kubai formuojami formose ir kietinami griežtai reglamentuotomis sąlygomis (bent jau taip turėtų būti), tačiau pasitaiko atvejų, kai statybininkai kubus tiesiog palieka vagonėlyje sausoje ar saulėtoje aplinkoje, neapsaugotus nuo minusinės temperatūros.
Bandiniai kernai gręžiami iš konstrukcijos, todėl standartais LST EN 13791 ir CEN/TR 17086:2017 jų gaunami rodmenys mažinami koeficientu 0,85 ir aiškiai aprašomas atitikmens priskyrimas betono gniuždymo stiprio klasei pagal LST EN 206.
Nepamirškite, kad, norint deklaruoti betono gniuždymo stiprio klasę iš kernų, būtina iš vienos lokalios bandymo vietos paimti ne mažiau nei 3 vnt., kai skaičiuojamas konstrukcijos tūris 10 m3, ir ne mažiau nei 8 vnt. kai tūris 30 m3.
