Sausio mėnesį geriausiu „Archbook“ platformos, skirtos architektams ir interjero dizaineriams, projektu skaitytojai išrinko modernų butą sostinėje. Minimalistinis interjeras, dominuojančios švarios linijos ir medžio akcentai ne tik kuria estetiką, bet ir atspindi „Arkitekta“ studijos architektės Jolitos Andrijevskytės siekį – rasti harmoniją tarp autentiškumo ir funkcionalumo. „Švariai, lengvai“ – taip pati autorė apibūdina šio projekto koncepciją. Tačiau ar viskas vyko taip sklandžiai, kaip buvo sumanyta? Kas įkvėpė šį projektą, kokios medžiagos buvo pasirinktos ir kokius sprendimus teko priimti įgyvendinimo metu?

Minimalizmas – šiandienos mada? 

Minimalizmas šiandien persismelkia į daugelį gyvenimo sričių, o architektūra ir interjeras – viena ryškiausių jo išraiškų. Švarios plokštumos, nepriekaištinga tvarka, tiesios linijos vis dažniau dominuoja šiuolaikiniuose interjeruose, o tiesioginė šio stiliaus išraiška – „mažiau yra daugiau“ – tapo ne tik dizaino, bet ir daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenimo filosofija.

Architektė J. Andrijevskytė, kurios kūrybai minimalizmas yra itin artimas, pabrėžia, kad namų architektūra turi būti ne tik estetiška, bet ir tiesiogiai atspindėti šeimininkų asmenybę, jų gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą. „Kiekvienas sprendimas turi būti apgalvotas taip, kad atitiktų tiek vietos, tiek laiko unikalumą, tiek užsakovo charakterį ir jo pasaulėžiūrą“, – teigia J. Andrijevskytė. Šį požiūrį ji taiko tiek gyvenamiesiems, tiek visuomeniniams projektams, kur svarbus ne tik ilgaamžiškumas, bet ir atsakingas sprendimų priėmimas.

Tvarumo samprata kūryboje ir gyvenime 

Šiuolaikinėje architektūroje tvarumas užima vis svarbesnę vietą. Architektai vis dažniau ieško sprendimų, kurie būtų ne tik estetiški, bet ir ilgaamžiai, atspindintų atsakingą požiūrį į ateitį.

„Tvarumas man reiškia gerai pamatuotus sprendimus – tiek, kiek tikrai reikia“, – teigia architektė. Ji vengia trumpalaikių madų, pirmenybę teikia laiko patikrintoms medžiagoms, kurios užtikrina ilgaamžiškumą ir praktiškumą. „Svarbiausia, kad architektūra būtų skirta žmogui, o ne tendencijoms“, – priduria ji.

„Arkitekta“ buto interjeras – tarp minimalizmo ir daugiafunkciškumo

62 kv. m ploto buto interjeras Vilniuje – iki smulkmenų apgalvota erdvė, kurioje susilieja funkcionalumas ir estetika. Projekto autorė siekė sukurti interjerą, kuris atrodytų lengvas ir vizualiai švarus, tačiau būtų maksimaliai funkcionalus. Kiekvienas sprendimas čia tarnauja žmogui – buitinė technika ir daiktų laikymo sistemos integruotos taip, kad interjeras išliktų tvarkingas ir neperkrautas, o baldai atliktų net kelias funkcijas. Vienas pavyzdžių – holo palangė, kuri sujungia suoliuko, batų spintelės ir palangės funkcijas, taip tapdama ne tik architektūriniu akcentu, bet ir daugiafunkciu baldu.

Svarbus vaidmuo šiame interjere teko ir apdailos medžiagoms. Virtuvės siena, holas ir sanitarinis mazgas padengti mikrocemento danga, kurią autorė pasirinko dėl jos vientisumo ir praktiškumo. „Ši medžiaga neturi jungiamųjų siūlių, todėl yra lengvai prižiūrima, atspari dėvėjimuisi ir sukuria subtilų, tačiau charakteringą foną. Skirtingai nei epoksidinės grindys, ji nėra vienspalvė, todėl atrodo natūraliau ir yra praktiškesnė kasdien naudoti. O šilto atspalvio ąžuolo lukštas suteikia interjerui jaukumo ir subtilaus kontrasto“, – dalijasi projekto autorė.

Erdvės pojūtį sustiprina atviros gelžbetonio perdangos, kurios buvo dažytos baltai, siekiant vizualiai paaukštinti lubas. „Pakabinamos lubos buvo naudotos tik ten, kur reikėjo paslėpti inžinerinę instaliaciją, paliekant kuo daugiau erdvės“, – sako dizainerė J. Andrijevskytė.

Enrikos Samulionytės nuotr.

Architektas – tai pašaukimo profesija

J. Andrijevskytė – „Arkitekta“ studijos projektų vadovė ir architektė, kurios patirtis architektūros srityje siekia daugiau nei 15 metų. Nuo 2020 metų ji aktyviai dalyvauja Panevėžio regioninės architektūros taryboje, kur su ekspertais vertina regionui svarbius projektus ir prisideda prie architektūros kokybės gerinimo. Nors daugiausia projektų „Arkitekta“ studijoje įgyvendinami jos pačios rankomis, didesniems projektams ji įtraukia ir kitus kolegas bei jaunus kūrėjus, kurie studijoje žengia pirmuosius profesinius žingsnius.

„Architekto darbas Lietuvoje – daugiasluoksnis, ir tikrosios kūrybos lieka vis mažiau. Šiai profesijai reikia ne tik talento, bet ir pašaukimo – ne kiekvienas jaunas žmogus šiandien yra pasiruošęs priimti šiuos iššūkius“, – sako „Arkitekta“ studijos architektė J. Andrijevskytė.

„Arkitekta“ filosofija: architektūra turi būti ilgaamžė

Vilniuje įsikūręs butas, skaitytojų išrinktas geriausiu „Archbook“ projektu, – ne pirmas architektės pasiekimas. Kartu su kolege Inga Martinonyte ji pelnė pripažinimą „Mano EKOnamai“ architektūros konkurse, kur užėmė trečiąją vietą, taip pat jos gavo aukščiausią įvertinimą Utenos miesto baseino rekonstrukcijos projekte.

_{Utenos miesto baseino rekonstrukcija. „Arkitekta“ vizualizacijos}

Nors architektė dažnai dirba su visuomeniniais objektais, ji pabrėžia, kad architektūra turėtų būti ilgaamžė, o tam reikalingos didelės investicijos. J. Andrijevskytė įsitikinusi, kad visuomeniniai objektai turėtų būti statomi tik po kokybiškų architektūrinių konkursų, išrinkus geriausią idėją.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvoje, nors ir lėtai, atsiranda žmonių, kurie pradeda suprasti tikrąją architektūros misiją – kurti ne trumpalaikius, bet ilgalaikius, kokybiškus projektus, kurie ne tik džiugins ateities kartas, bet ir taps mūsų paveldu“, – sako J. Andrijevskytė.