Kelių šimtmečių istoriją skaičiuojantys Sapiegų rūmai po ilgai trukusių tyrimų ir restauravimo darbų ir jų pertraukų atsivėrė visuomenei. Šiandien čia vyksta įvairūs renginiai, parodos, koncertai, o lankytojų akį traukia ne tik restauruoti pastato fasadai, bet ir autentiškos interjero erdvės. Daugybės tyrimų ir diskusijų pareikalavęs projektas šiandien yra vienas pirmųjų, kviečiančių visuomenę diskusijai apie paveldo išsaugojimą, jo prasmę ir svarbą.

Vieta: Vilnius
Plotas: 420 kv. m
Užsakovas: „Šiuolaikinio meno centras“
Generalinis rangovas: „Ekstra statyba“
Architektai: mokslinis vadovas ir restauravimo autorius Evaldas Purlys, projekto vadovė Gražina Kirdeikienė, architektės Saulutė Domanskienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, projekto kuratorė Marija Nemunienė, „Projektavimo ir restauravimo institutas“
Sapiegų rūmų aktualizavimo projekto įgyvendinimo metai: 2020–2024
Nuotraukos: Audriaus Solomino, Norbert Tukaj

„Iš griuvėsių pakilę didingi rūmai kare pavargusįjį ramioje taikoje saugos“, – skelbia užrašas ant pastato fasado virš įėjimo, atrodo, šiandien itin tinkantis šiam išskirtiniam objektui. Šiuolaikinio meno centro padaliniu tapę Sapiegų rūmai Antakalnyje naujam gyvenimo etapui prikelti pernai. Šie LDK didikų rūmai šiandien kviečia prisiliesti prie tų laikų istorijos ir patiems pamatyti sudėtingą likimą išgyvenusių rūmų žaizdas.

Penkerius metus trukusį Sapiegų rūmų aktualizavimo projektą, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 11,8 mln. eurų (iš Europos Sąjungos investicijų fondų jam skirta daugiau nei 6,9 mln. eurų), administravo Centrinė projektų valdymo agentūra. Įgyvendinant projektą, rūmuose atlikti tvarkomieji statybos ir paveldosaugos darbai, sutvarkyta teritorija, įsigyti kultūrinėms veikloms reikalingi baldai ir įranga.

Sapiegų rūmus griovusi istorija

XVII amžiaus pabaigoje iškilę Sapiegų rūmai kaip prašmatni užmiesčio rezidencija su parku, šalia kurios neužilgo iškilo Trinitorių vienuolynas ir bažnyčia. Per daugiau nei tris šimtus metų Sapiegų rūmai ne kartą keitė šeimininkus ir paskirtį. Sapiegos rūmuose ir parke tvarkėsi kiek daugiau nei šimtmetį, visą XVIII amžių, iki 1797 metų. Nuo 1809 m. rūmuose veikė karo ligoninė, protarpiais juose buvo kareivinės, o sovietmečiu pastate buvo įsikūrusi karinė radiotechnikos mokykla.

Pastaruosius tris dešimtmečius pastatas stovėjo tuščias. Rūmus tyrinėjusio architekto ir restauravimo koncepcijos autoriaus Evaldo Purlio teigimu, pastatas į specialistų rankas pateko ne tik nugyventas, bet ir neatpažįstamai pakeitęs išvaizdą, tūrius, išplanavimą. Nuo 1809 m. net penkis kartus keitė pastato planą vidaus erdves kad visiškai netinkantį ligoninei pastatą pritaikytų ligoninei. Iš pradžių, 1816 m. užmūrytos arkadų galerijos. Bet pasidarė tamsu pastato centrinėje dalyje. Pradėjo kapoti dideles angas pirmo aukšto vidaus sienose. Dideli darbai padaryti apie 1829 m., bet ir šį kartą dar nebuvo kėsinamasi į antro aukšto interjerų puošybą. Lemtingi rūmams buvo 1843–1848 m. pertvarkymai.

Ilgi derinimo procesai

Sapiegų aktualizavimo projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovė Gražina Kirdeikienė neslepia, kad sudėtingiausia tokiuose projektuose yra ribotas biudžetas ir griežti terminai. „Toks Damoklo kardas kabėjo ir virš šio projekto. Beveik kiekvieną kartą numatytas biudžetas būna „ankštas“ išskirtinio paveldo objekto tyrimams, projektavimo darbams ir įgyvendinimui. Sapiegų rūmai – labai kompleksinis ir sudėtingas projektas, tad natūralu, kad investiciniame projekte neįmanoma numatyti visų reikalingų lėšų, nes jau įgyvendinant projektą atrandama daug papildomų duomenų. Šio projekto metu reikėjo ne kartą keisti projekto sprendinius, vis įtraukiant papildomus darbus, naujus muziejaus poreikius ir sukti galvas, kad tilptume į numatytą biudžetą ir darbų terminus.“

Pasak architektės, vienas didžiausių iššūkių projektuotojams buvo suderinti užsakovo lūkesčius ir paveldo išsaugojimo reikalavimus: „Projektavimo darbų pradžioje užsakovų ir projektuotojų požiūris dažnai išsiskirdavo, bet po ilgų diskusijų, ginčų buvo atrasti geriausi sprendimai, džiuginantys ir būsimus rūmų šeimininkus ir restauratorius. Padarytas didžiulis projektuotojų ir statybininkų darbas, įrengiant rūmuose galingas ventiliacijos sistemas, išvedžiojant inžinerinius tinklus taip, kad būtų išpildyti visi techniniai reikalavimai, minimaliai pažeistos saugomos sienos ir visa inžinerinė įranga kuo mažiau būtų matoma lankytojams. Galima džiaugtis, kad restauravimo eigoje rūmuose pavyko maksimaliai išsaugoti ir atskleisti autentiką. Džiugu, kad kad rūmų istorinio paveldo išsaugojimu „susirgo“ ir rūmų šeimininkai. Jie labai pagarbiai organizuoja čia veiklas, saugo pastatą ir čia rengiami renginiai, tarsi dar labiau prakalbina Sapiegų rūmų sienas.“

Sapiegų rūmai tapo gyvenimo dalimi

„Sapiegų rūmai yra brandaus baroko laikotarpiu sukurto ansamblio, išsaugojusio savo teritoriją ir nemažą dalį statinių sudėtinė dalis, pagrindinis, puošniausias rūmų ir parko ansamblio komponentas. Ansamblis yra unikalus aukščiausio lygio architektų ir menininkų kūrinys. Dar labiau tai pasijuto restauravus fasadų architektūrinius dekoro elementus, sutvarkius vidaus erdves. Prieš rūmus plytinčiame parke vis dar matosi buvusi jo plano struktūra su nuo Antakalnio gatvės rūmų portalo link nukreipta alėja. Jos gale ant reljefo pakylos iškilę rūmai per kelis restauravimo darbų etapus atgavo buvusią tūrio, plano ir vidaus erdvių struktūrą, o taip pat fasadų architektūrą. Nors darbai vis dar neužbaigti Sapiegų rūmai žavi fasadų architektūros meniškumu, o vidaus erdvės didingumu suderintu su jų jaukumu, šiltumu“, – pasakoja architektas E. Purlys.

Turbūt būtų sunku rasti žmogų, daugiau žinantį apie šį objektą. Kaip pasakoja architektas, tyrimai pradėti 1993 m. – planuota laikinai ar nelaikinai rūmuose įrengti M. Mažvydo bibliotekos knygų saugyklas. „Sumanymo įgyvendinti nepavyko, rūmai stovėjo tušti ir tik dėka to atsivėrė galimybė 2007–2008 m. padaryti kompleksinius tyrimus vėliau labai įtakojusius, o gal ir nulėmusius Sapiegų rūmų ateitį, restauravimo kryptį. Esame labai dėkingi Mokslo ir studijų fondui už paramą. 2009 m. pab.–2010 m. pr. buvo parengtas rūmų restauravimo I etapo darbų projektas, kurį įgyvendinus, 2012–2013 m. buvo padaryti lemtingi barokinę rūmų architektūrą bei vidaus erdvių ir plano struktūrą sugrąžinę darbai. Vėliau atskiras projektas buvo rengtas architektūrinių dekoro elementų ant vakarinio (pagrindinio) ir pietinio fasadų tvarkybos darbams, atskiras – rūmų paruošimo naudojimui darbams (Sapiegų rūmų aktualizavimo projektas). Dabar ruošiamasi architektūrinių dekoro elementų ant šiaurinio ir rytinio fasadų tvarkybos darbams.

Ne vieną dešimtmetį Sapiegų rūmų istoriją tyrinėjantis architektas E. Purlys tarsi gyvena šių rūmų istorija. Jis tiesiogiai vadovavo statybininkams, kai 2012–2014 m. buvo vykdomi Sapiegų rūmų restauravimo pirmo etapo darbai, kai buvo atidengiami išlikę rūmų architektūrinių elementus formavusių mūrų fragmentai, kai buvo restauruojama kiekvieno jų forma. Šių darbų metu atkurta pastato tūrio viršutinė dalis, atskleista autentiška rūmų plano ir vidaus erdvių struktūra ir prisiderinant prie atidengtų išlikusių autentiškų fragmentų restauruoti visi pagrindiniai architektūriniai elementai. Nuo 2021 metų restauruojant rūmų vidaus erdves, bei vakarinį ir pietinį fasadus, o taip pat įgyvendinant Sapiegų rūmų aktualizavimo projektą E. Purlys kone kasdien stebėjo statybininkų vykdomus tvarkybos darbus. Kai kuriems jų ir vadovavo.

XIX a. architektų išsaugoti autentiški architektūriniai dekoro elementai leido restauruoti Sapiegų rūmų fasadų architektūrinį dekorą

Rūmuose savo verte išsiskiria per visas rūmų rekonstrukcijas XIX a. architektų išsaugoti autentiški architektūriniai fasadų pirmo ir antro aukštų puošybos elementai ir lipdyba. Kaip pastebi E. Purlys, architektūriniai antro aukšto puošybos elementai fasaduose ypač subtilūs, o kai kurie jų savo reljefiškumo pobūdžiu taip atitrūkę nuo įprastų formų, kad be šių elementų nebūtų įmanomas ne tik pernelyg sužalotų architektūrinių fasadų puošybos elementų restauravimo, bet ir viso fasadų architektūrinio dekoro restauravimas. Rūmų autentikai suvokti labai padeda autentiškų įvairių laikotarpių mūrų, tinkų bei restauravimą pagrindžiančių fragmentų eksponavimas. Rengiant rūmų aktualizavimo projektą buvo dar kartą atkreiptas dėmesys į išlikusių ikisapieginio ir Sapiegų laikotarpio tinko plotų bei dažymo sluoksnių ant jų saugojimą, o taip pat jų saugojimą nuo planuoto uždažymo. Dėl to buvo patikslintas, papildytas vertingųjų savybių sąrašas.

„Šiandien šiuose išsaugoto tinko fragmentuose jau surasti keli buvusią interjerų puošybą iliustruojantys dekoro pavyzdžiai. Ne mažiau svarbūs ir atviro mūro plotai su ikisapieginio laikotarpio architektūrinių elementų fragmentais bei pasikeitimus bestatant Sapiegų rūmus liudijančiais architektūrinių elementų fragmentais. Šiandien matydami šiuos senųjų tinkų ir mūrų plotus galime bent šiek tiek įsivaizduoti buvusį rūmų interjerų puošnumą, dekoro pobūdį, o rūmų sienose skaityti jų pasakojimą apie rūmų architektūros raidą iki jie tapo Sapiegų rūmais, pamatyti juose ir skaudžias rūmų architektūros netektis, kai buvo pakeista jų paskirtis“, – sako E. Purlys.

„Labai džiaugiuosi, kad rūmai atgavo buvusią tūrio, plano ir vidaus erdvių struktūrą anksčiau nei buvo pradėtas rengti rūmų pritaikymo naujai paskirčiai projektas. Atrodo, tai nemažai prisidėjo, kad ir įgyvendinus visus specifinius gaisrinio saugumo ir inžinerinių komunikacijų reikalavimus, pavyko nesužaloti rūmų plano ir erdvių struktūros. Rūmai funkcionuoja, tačiau tai, kas padaryta, dar ne pabaiga.

Nustebino netikėtai gerai išlikusi lipdyba

Aktualizavimo projektas pradėtas įgyvendinti 2022 metais. Paklaustas, kokie radiniai jį patį labiausiai nustebino, E. Purlys sako, kad praėjus 29 metams nuo architektūrinių tyrimų pradžios, po lauktų ir netikėtų atradimų 2012–2013 m., kai pastatas tyrinėtas tvarkybos darbų metu, kai buvo išnagrinėtas kiekvienas mūro ir tinko plotelis, radiniai įgyvendinant rūmų aktualizavimo projektą jau nebegalėjo kuo nors nustebinti – visi jie nors ir uždengti mūrais ar dažymo sluoksniais buvo žinomi ar numanomi. Nustebino netikėtai gerai išlikusi lipdyba ant šiaurinės antro aukšto galerijos langų angokraščių, bet tai buvo lemtingosios 2012–2013 m. restauracijos metu.

Nors atkurti Sapiegų laikotarpio rūmų interjero dekoro neįmanoma, dabar bent jau žinoma, kad polichrominiu dekoru ir tapyba buvo padengtos visos, ypač rūmų pietinės ir rytinės pusės antro aukšto patalpų sienos, o šiaurinės pusės patalpose daugiau nei kitur buvo lipdybos. „Deja, viskas, išskyrus menkučius trupinėlius pražuvo 1843–1848 m. rekonstrukcijos metu. Gerai, kad daugiau ar mažiau jų išliko visuose antro aukšto ir net kai kuriuose pirmo aukšto kambariuose. Keli surasto dekoro fragmentai buvo sukurti dar ikisapieginio laikotarpio rūmams. Nors ir kokie menki išlikę architektūrinių dekoro elementų pėdsakai bei dekoro framentėliai, šiandien, pasipildžius jų kuriamą vaizdą žiniomis iš istorinių šaltinių, jie sudarė galimybę daugiau ar mažiau rekonstruoti, šiek tiek paryškinti dekoro elementų komponavimą ant sienų, o lankytojams eksponuojamų dekoro elementų dėka padėti įsivaizduoti buvusį antro aukšto patalpų spalvingumą, puošnumą, pafantazuoti. Labai daug tikiuosi iš vaizdo po visų polichrominio dekoro fragmentų nuvalymo ir sutvarkymo“, – sako E. Purlys.

Įspūdinga didžioji salė

Architektas pasakoja, kad rūmuose esanti didžioji salė anuomet buvo svečiams priimti, puotoms skirta erdvė su aiškiai išreikšta vieta, kur turėjo sėdėti rūmų šeimininkas. Anuomet ji vadinosi valgomojo sale. Tai apie aštuonių metrų aukščio erdvė su visas sienas skaidžiusiais liaunais, juodai dažytais piliastrais, su gan daug lipdybos tarp jų ir išraiškingu klasikinių formų antablementu palubėje, virš kurio, „ant lubų, M. Pallonis buvo nutapęs „Dievų puotą“. Dievai puotavo aukštai danguje (greičiausia mėlyname salės erdvę dar labiau išplečiančio dangaus fone), o Sapiegos ir jų svečiai – ant žemės.

Rūmuose apsilankę jų amžininkai greta „Dievų puotos“ neužmiršdavo paminėti muzikantų rytietiškais drabužiais ant galinių šiaurinės antro aukšto galerijos sienų. Šios tapybos ir išliko daugiausia. Šiaurinėje galerijoje kaip niekur kitur išliko ir lipdybos. Visa ji ant langų angokraščių. Vis dėlto įspūdingiausia lipdyba, kaip rodo išlikę lipdybos kontūrų fragmentai, buvo sukomponuota ant pietinės galerijos sienos. Kažkur buvo keturios nedidelės skulptūros. Galima būtų tęsti pasakojimą ir apie kitų kambarių puošybą, tačiau gal geriau būtų tai pamatyti ir išgirsti atėjus į rūmus“, – pasakoja architektas E. Purlys.

Rūmai slepia dar daug paslapčių

Architektas įsitikinęs – Sapiegų rūmai slepia dar nemažai paslapčių ir įdomių radinių. Dabar, jau funkcionuojant rūmams galima nuosekliai, metodiškai, greičiausia per kelis darbų etapus ieškoti, tyrinėti, atidenginėti, valyti, tvirtinti po dažais dar slypinčius išlikusius polichrominio dekoro ir tapybos fragmentus Kai kurie jų buvo užčiuopti dar 2012–2013 metais, kai kurie šiek tiek pasimatė įgyvendinant rūmų aktualizavimo projektą 2022–2023 metais, tačiau kai kurie jų vis dar tik spėjami, dar tik nujaučiami…. Nuo 2013 m. žinome plonomis sienutėmis XVIII a. viduryje užmūrytą lango angą su įspūdingiausia, sudėtingesnio nei kitur piešinio išlikusia autentiška XVII a. pabaigai skirtina lipdyba ant visų angokraščių. Atidengti jų kol nebus sugalvotas būdas kaip išsaugoti polichrominį XVIII a. dekorą ant lango angą uždengusios sienutės negalime. Bus rengiami projektai ne tik kaip eksponuoti šią lipdybą, bet ir projektai naujai surastų dekoro fragmentų tvarkybai, bus ruošiamos jų tvarkymo darbų programos ir pan. Prieš kelias dienas prasidėję polichrominio dekoro paieškos jau turi pirmuosius radinius.“

Platus darbų sąrašas rangovams

Patvirtinus Sapiegų rūmų aktualizavimo projektą, jame buvo numatyta išsaugoti ir atskleisti vertintąsias pastato savybes. Generalinian rangovui teko įvairius darbus apimanti užduotis. Projektas buvo suskirstytas etapais. I etapo metu buvo atlikti pastato kapitalinio remonto darbai, kurių metu įrengtos esamos rūsio patalpos, atkastos ir įrengtos papildomos rūsio patalpos. Rūsyje, vertingiausiose patalpose, kuriose išliko daugiausia autentiškų elementų, įrengtos nuolatinės ekspozicijos patalpos. Likusioje rūsio dalyje įrengtos pagalbinės virtuvės patalpos bei techninės patalpos, tokios kaip šilumos mazgas, vandens įvadas, elektros skydinė ir ventiliacijos kamera. Visame pastate sustiprintos medinės perdangos, o rūmų kampiniuose bokšteliuose vėl įrengtos laiptinės. Dėl ankstesniuose projektuose nenumatytos reikiamos erdvės lifto įrengimui buvo šiek tiek pakeltas XIX a. viduryje statyto ligoninės tualetams, o dabar laiptams skirto apvalaus bokšto stogas. Be to, visose patalpose įrengtos būtinos inžinerinės komunikacijos.

Pirmame aukšte įrengti vestibiulis, informacinis centras-rūbinė, sanitariniai mazgai lankytojams, taip pat nuolatinės ir keičiamų ekspozicijų patalpos. Antrame aukšte įrengtos erdvės nuolat veikiančiai ekspozicijai, taip pat patalpa, skirta renginiams ir kameriniams koncertams, kurioje atkurta ąžuolinių grindų danga. Kitoje patalpoje įrengta salė, kuri, gali būti naudojama vaizdo filmams rodyti. Trečiame aukšte įrengti darbo kabinetai ir sanitariniai mazgai. Pastogėje, pagrindinėje erdvėje, įrengta daugiafunkcinė salė, vestibiulis, grimerinės, ventiliacijos kamera ir darbo kabinetai.

Restauracijos metu prireikė ir nestandartinių sprendimu. Didžiosios salės patalpoje buvo įrengta gelžbetoninė sijinė perdanga, kurios laikančiose sijose buvo paliktos angos, skirtos vėdinimo komunikacijoms. Šis sprendimas buvo svarbus ne tik užtikrinant tinkamą oro cirkuliaciją ir patalpų mikroklimatą, bet ir išsaugant patalpos aukštį.

Lankytojai žavisi autentiškais vaizdais

Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė sako, kad atsinaujinę rūmai labai domina lankytojus. O reakcijos – pačios įvairiausios. „Dalis žmonių labai gerai žino, kaip rūmai atrodė, kai dar tik buvo restauruojamos autentiškos erdvės ir pastato tūris. Jie sako, kad tada rūmai atrodė kaip griuvėsiai ir buvo sunku įsivaizduoti, kad kažkada atrodys taip, kaip dabar. Bet yra ir tokių žmonių, kurie atvyksta manydami, kad rūmų viduje jie pasijus kaip muziejuje, kuris yra su visiška apdaila, o ant sienų kaba paveikslai. Tokie lankytojai pamatę eksponuojamus autentiškus mūrus nustemba.

Atidengti sluoksniai sukuria specifinę atmosferą, kuri yra, manau, emociškai daug stipresnė nei naujai dažytos sienos. Žmonės vertina mūsų siekį rodyti rūmų istoriją ir per jų sienas. Lankytojai, kurie tikisi tokio baigtumo kaip Valdovų rūmuose, kartais net paklausia, ar remontas jau baigtas“, – sako rūmų vadovė.

Vienas iš rimtų iššūkių buvo XVII amžiaus pastate buvusias erdves pritaikyti šių laikų poreikiams. Pavyzdžiui, dalis viršutinių aukštų erdvių buvo paaukota tam, kad patalpose būtų įrengtos kokybiškos inžinerinės sistemos. Daugelis rūmų erdvių pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms. Ketvirtame aukšte įrengta šiuolaikiška renginių salė su modernia garso ir apšvietimo aparatūra, kad čia galėtų vykti įvairūs renginiai ir koncertai. Taip pat buvo įrengtos darbinės erdvės personalui.

Kviečia visuomenę diskutuoti apie restauravimo prasmę

Tai, kad rūmai atsivėrė visuomenei, leidžia kurti diskusiją apie tai, kas yra restauravimo procesas, kokia jo kaina, vertė ir kaip visame tame gali būti atlieptas visuomenės lūkestis. „Lietuvoje vis dar trūksta dialogo apie restauravimą: jos poreikį, prasmę ir kur link tas procesas turi būti kreipiamas. Mes, kaip meno institucija, kviečiame diskutuoti apie tai. Restauravimas visuomet yra brangus ir ilgas procesas, todėl mūsų misija yra kalbėtis su visuomene apie tai, kokio rezultato ji tikisi. Šiandien labai svarbu plėsti visuomenės supratimą apie paveldo vertę ir jo išsaugojimo iššūkius“, – sako G. Žemaitytė.

Restauravimas ir nuolatinis pokytis jau tapo Sapiegų rūmų gyvastimi, o kartu ir čia dirbančių darbuotojų gyvenimo būdu. Šiuo metu restauruoti rūmų vakarinis ir pietinis fasadai. Tačiau ateityje ketinama restauruoti ir šiaurinį bei rytinį fasadą. Rūmų vadovė įsitikinusi, kad šis etapas taip pat bus su daugybę staigmenų: „Šiuo metu yra užsakyti šių fasadų papildomi tyrimai. Kai jie bus baigti, bus rengiama restauravimo programa. Čia mūsų lauks iššūkiai. Ypač, rytiniame fasade, kuriame yra užmūrytų langų, kurių ertmėse slypi lipdiniais puošti angokraščiai. Vėl turėsime galvoti, kokius sprendimus čia reikės pritaikyti.

Matytume viziją, kad restauravimas būtų toks, kad būtų galima palikti daugiau autentiškų fragmentų, kad būtų galima matyti procesą ir skirtumą. Manau, tai būtų kaip tam tikra pažintinė restauravimo darbo funkcija, visuomenei pristatant paveldą ir plečiant jo suvokimą. Restauravimas vykdomas valstybės pinigais. Tad svarbu parodyti žmonėms, kaip tai vyksta ir kodėl tai yra vertinga. Tai buvo objektas, kurio visuomenė laukė. Tai rodo, kad mūsų visuomenė neabejinga paveldui, architektūros išsaugojimui. Mane tai labai džiugina.“

Aptiktos vertybės diktavo darbų eigą

Šiam išskirtiniam projektui generaliniu rangovu buvo pasirinkta įmone „Ekstra statyba“, kuri atliko visus kapitalinio remonto darbus. Visos patalpos įrengtos atliekant mūrinių sienų, lubų ir grindų restauravimo darbus, siekiant kuo labiau išsaugoti likusius autentiškus Sapiegų rūmų fragmentus.

Dirbant kultūros paveldo objekte neapsieita be staigmenų. Atliekant rūsio kasimo darbus, buvo aptiktos vertingos archeologinės struktūros, dėl kurių teko keisti projekto sprendinius. Vykdant langų mūro ardymo darbus atrasta vertinga lipdyba, papildžiusi objekto architektūrinį paveldą.

„Dirbant tokios svarbos kultūros paveldo objekte, visuomet reikia būti pasiruošusiam netikėtumams ir vertingiems atradimams. Tuomet keičiamų projekto sprendinių paieška gali užtrukti, nes reikalauja nuodugnaus vertinimo ir nuolatinės komunikacijos tarp įvairių specialistų. Tačiau mūsų projekte rangovas, kartu su užsakovu ir projektuotojais, aktyviai prisidėjo prie sprendinių paieškos ir pasiūlė alternatyvas. Šis glaudus ir efektyvus bendradarbiavimas leido greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją ir pateikti pakeistus sprendinius. Dėl to buvo užtikrinta, kad sprendiniai būtų parengti ir patvirtinti operatyviai, o tai padėjo laikytis projekto terminų, bet ir garantavo aukštą kokybės lygį, atliekant darbus kultūros paveldo objekte“, – sako projekto vadovas Mykolas Sadauskas.

Montuoti inžineriniams tinklams reikėjo netradicinių sprendimų

Sapiegų rūmuose vandentiekio ir nuotekų, šildymo ir šilumos punkto, vėdinimo ir vėsinimo, gaisrinio vandentiekio sistemas parinko ir sumontavo UAB „Baltic System“, turinti ilgametę patirtį.

Įmonės vadovas Rolandas Patėjūnas prisipažįsta, kad nors įmonė turi nemažai patirties dirbant kultūros paveldo objektuose, šis projektas buvo išskirtinis. Didžiuliu iššūkiu tapo masyvių vėdinimo ir kondicionavimo nuotekų sistemų įrengimas. Todėl buvo ieškoma išskirtinių sprendimų, kad sistemos būtų nematomos lankytojams, o kartu įrengtos nepažeidžiant pastato autentikos. Visa tai sėkmingai įgyvendinti pavyko turint ne tik bendrų žinių, bet ir pakankamai patirties dirbant tokio tipo objektuose.

„Dažnai pasitaiko, kad renovuojant, atnaujinant senus pastatus, o ypač tuos, kurie yra saugomi, dirbant aptinkama kažkas, kas nebuvo numatyta turimuose išsaugotuose dokumentuose ar tyrimuose. Tokių situacijų buvo ir dirbant Sapiegų rūmuose. Tuomet tenka stabdyti darbus ir ieškoti tinkamų sprendimų. Džiaugiamės, kad komandai pavyko visa tai išspręsti“, – sako „Baltic System“ vadovas.