Parengė Aušra Nyman

Atrodytų, vykstant sparčiai technologinei plėtrai ir globalizacijai, turgus turėtų pararasti savo aktualumą, tačiau yra priešingai. Šiuolaikiniai, atsinaujinę turgūs tampa miestiečių susitikimo vieta, juose vykdoma ir edukacinė veikla, supažindinant gyventojus su nišiniais maisto produktais ar amatininkų dirbiniais. Kaip viešosios erdvės idėja turgus yra itin aktualus ir svarbus tyrimo objektas dėl savo galimybių šiandienos visuomenėje pagerinti bendruomeniškumą, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą, tvarumą, estetinę miesto aplinką. Tai taip pat prisideda prie ekonomikos augimo bei padeda išlikti smulkiesiems prekybininkams.

Modernėjant visuomenei aplinka taip pat turi keistis, turgus – ne išimtis. Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros katedros absolventės Gintarės Pociūtės magistrinio darbo metu (darbo vadovas – architektas prof. Gintaras Balčytis) atliktas tyrimas suteikė naudingų įžvalgų, kaip sukurti naują turgaus koncepciją, kuri apima ne tik tradicinę prekybą, bet ir tampa gyva socialine erdve.

Naujojo Gargždų turgaus urbanistinė idėja – istorinės gatvės atkūrimas

Studentės ir darbo vadovo tyrimų objektu pasirinkta gerai pasiekiama perspektyvi centrinė Gargždų miesto dalis tarp Klaipėdos ir P. Cvirkos gatvių, jungiančių miesto centrą su tolimesniais rajonais. Ji apima viešąją erdvę, parduotuvės pastatus šalia Klaipėdos gatvės bei dabartinę turgaus teritoriją. Pastaroji nėra patraukli, nors tai pats miesto centras ir čia vyksta pagrindinė prekyba. Problemos: nėra gerai sutvarkytos aplinkos, augmenijos ar jaukios viešosios erdvės, bei išvystytos infrastruktūros. Patys turgaus pastatai ir aplinka neatliepia šiandienių turgaus lankytojų ir prekybininkų poreikių. Todėl šiuolaikinės koncepcijos turgaus kaip progresyviu viešosios erdvės pavyzdžiu siekiama sukurti naują traukos centrą, suburiantį vietinius gyventojus ir miesto svečius. Projektuojant naują turgavietę siekiama ne tik sugrąžinti istorinį, bet ir prisidėti prie naujo miesto identiteto formavimo, išsaugant tamprų ryšį su aplinka. 

Atlikus dabartinio užstatymo turgaus teritorijoje esamos būklės analizę buvo nustatyta, kad jis yra labai prastos būklės, neturi jokių vertingųjų savybių, todėl nuspręsta griauti esamus statinius ir naujai suprojektuoti sklypo funkcines zonas. Planuojama nubrėžti istorinės gatvės liniją tiek sklype, tiek architektūriškai, išsaugant jos simbolinę reikšmę, susijusią su turgumi. Atkuriama svarbi arterija turėtų tapti kompozicine ašimi, jungiančia pagrindinę miesto Klaipėdos gatvę bei turgų su aplinkiniais gyvenamaisiais kvartalais.

Planuojant turgavietės struktūrą orientuojamasi į esamą urbanistinį užstatymą ir zonavimą. Turgavietę pasirinkus statyti toje pačioje vietoje, kur dabar stovi prastos būklės turgaus teritorijos statiniai, siekiama atriboti funkciškai aktyvias zonas nuo šalia esančių gyvenamųjų pastatų ir išsaugoti priekinėje sklypo dalyje ties Klaipėdos gatve esantį skverą, turintį stiprų ryšį su miesto centro viešomis erdvėmis ir gamtine aplinka. Tai leistų lengviau organizuoti pastatui reikalingas funkcijas: žaliųjų ir reprezentacinių zonų įrengimą, lankytojų automobilių stovėjimo aikštelę bei turgui reikalingą aptarnavimo zoną.

Tūrinis formavimas – turgavietė kaip daugiafunkcinė viešoji erdvė

Istorinėse Gargždų miesto fotografijose projekto autorė pastebėjo, kad senoji turgavietė buvo aikštės tipo ir apsupta prekybinių pastatų. Šią aikštės idėją ji siekė išvystyti ir naujai projektuojamame turguje, jo centre sukuriant vidinę aikštę – svarbiausią turgaus lankytojų viešąją erdvę. Ją kerta pagrindine ašimi tampanti atkurta istorinė gatvė, jungianti pėsčiųjų srautus tarp pagrindinės miesto Klaipėdos gatvės ir šalia gyvenamųjų namų kvartalų esančios P. Cvirkos gatvės, vedančios tiesiai į būsimojo turgaus centrinę erdvę.

Istoriškai Gargždų turgaus aikštė buvo atvira, todėl atkuriama gatvė ir naujai formuojama aikštė numatomos dengti vientisa stiklo konstrukcija, kuri padėtų išlaikyti atvirumo pojūtį ir sukurti erdves, nepriklausomai nuo klimato sąlygų naudojamas ištisus metus. Siekdama sumažinti masyvų tūrį, G. Pociūtė nusprendė jį padalyti į dvi dalis – atsižvelgdama į projektinėje užduotyje išreikštą pageidavimą turėti ne tik vidinę turgavietę, bet ir dengtą lauko prekyvietę.

Turgus ir jo teritorija kuriami kaip viešoji erdvė, kurioje sujungiamos įvairių žmonių poreikius tenkinančios skirtingos funkcijos. Pagrindinė turgavietės veikla siejama ir su naujomis paskirtimis: bendruomenės centru, maitinimo paslaugomis ir renginių organizavimu, įvairių paslaugų teikimu. Sukuriamos daugiafunkcinės universalios erdvės, pritaikytos pagal bendruomenės poreikius, kurios gali keistis ar būti panaudotos ne prekybos paskirčiai. Funkcinė įvairovė turėtų suteikti teritorijai ir pačiam turgui gyvybingumo, savo išskirtinumu pritraukiant ir miesto svečių dėmesį.

Turgavietės pastato architektūra – atkurti Gargždų miesto identitetą, jungiant sena ir nauja

Gargždai – tobulėjantis ir perspektyvus miestas, jame pastaruoju metu statoma vis daugiau modernios architektūros pastatų. Projektuojant turgavietę siekiama, kad būtų kuriamas šiuolaikinis Gargždų miesto įvaizdis, išsaugant miesto istorinį identitetą per būdingas formas ir detales.

Deja, dėl karų ir daugybės gaisrų Gargžduose beveik neišliko autentiškų pastatų, todėl nėra paprasta užčiuopti šiam miestui būdingą architektūros braižą. Magistrinio darbo metu buvo gilinamasi į tai, kas labiausiai charakterizavo miestą prieš gerą šimtmetį ir galėtų suteikti naujajam turgavietės įvaizdžiui kuo daugiau vietos dvasios. Taip naujasis Gargždų turgus reikšmingai prisidėtų prie miesto identiteto kūrimo, jungiant senąją ir šiuolaikinę miesto architektūrą. Paaiškėjo, kad pagrindiniai Gargždų miesto pastatai buvo mediniai, daugelis jų dailinti baltomis kolonomis, todėl šviesios kolonos pagyvina ir naujosios turgavietės statinį. Labiausiai dominuojančias to meto medžiagas – medį, akmenį, žvyrą ir plytas – taip pat buvo siekiama interpretuoti šiuolaikiškai. Atkuriant miesto istorinį-kultūrinį identitetą projektuojamoje teritorijoje panaudoti ir istorinės gatvės bei turgaus aikštės motyvai, stengtasi išsaugoti stiprų ryšį su esama aplinka. 

Planiniai sprendimai – prekybinės zonos formuojamos aplink vidinį kiemą

Turgaus planinėje struktūroje pagrindine ašimi tampa istorinės gatvės elementai, vedantys į centrinę pastato aikštę, kurioje kuriamas „maisto kiemelis“ (angl. food court) – įvairios kavinės, restoranai, konditerijos kepyklėlės-kavinukės ir pan. Centrinei aikštei numatoma universali paskirtis, siekta, kad ši erdvė galėtų būti naudojama pagal skirtingus bendruomenės poreikius. Pati aikštė atitverta stiklinėmis pertvaromis nuo prekybinių zonų, taip užtikrinant privalomas higienos sąlygas.

Aplink aikštę pirmame aukšte perimetru išsidėsčiusios įvairios prekybinės zonos: „maisto kiemelis“, daržovių ir vaisių, mėsos ir žuvies prekybos zonos, gyvūnų prekių, gėlių ir augalų sėklų bei vietinės produkcijos pardavimų, taip pat pagalbinės, sanitarinės ir administracinės patalpos.

Antrame aukšte kuriamos su maistu nesusijusios prekybos vietos bei bendruomenės centras, kuriame galimos įvairios veiklos – keramikos ar muzikos studijų, sporto ar jogos užsiėmimų. Antro aukšto patalpų programą sudaro bendruomenės centro erdvės, drabužių, buitinių prekių pardavimo erdvės, knygynas ir prekybinės salelės.

Pastato rūsyje numatoma požeminė uždara 123 vietų automobilių parkavimo aikštelė.

Svarbūs tvarumo aspektai Gargždų turgavietėje

• Pagrindinė universalaus dizaino idėja – atsižvelgiant į tvarią universalaus dizaino strategiją, tiek lauko, tiek vidaus erdvės yra universalios ir, prisitaikant prie poreikių ir ateityje vykstančių pasikeitimų, galėtų būti transformuojamos į tuo metu reikalingas patalpas. Visos – tiek lauko, tiek vidaus – erdvės gali būti lengvai sumažinamos arba padidinamos, priklausomai nuo poreikių. 
• Ilgaamžiškumas, patvarumas. Projektuojamo turgaus apdailai naudojamos ilgaamžės ir stilistiškai nesenstančios patvarios medžiagos, kurios solidžiai atrodo ir nereikalauja specialios priežiūros metams bėgant. Eksterjerui naudojamas stiklas, vertikalios lamelės – kalibruotos, termiškai apdorotos pušies tašai, klijuotas medis, pilkos spalvos aliuminio langai, berėmio modulinio stiklo fasado sistema, apželdintas stogas, įstiklinta stogo dalis. 
• Tvari regeneracija. Pritaikomi tvarios regeneracijos principai – tvarių medžiagų ir gamtinius išteklius tausojančios energijos naudojimas, energiškai efektyvus pastato dizainas, vandens taupymo strategija, atliekų mažinimas, unikalaus vietos identiteto išsaugojimas. 
• Sukuriami gamtiniai ryšiai. Turgavietės sklypui suprojektuoti nauji gamtiniai ryšiai užtikrina tęstinumą aplinkinėse teritorijose, o kraštovaizdžio sprendimai artimi gamtinei aplinkai.