Rolandas Kažimėkas

Keliant klausimą, kodėl vieni pastatai yra ekologiškesni už kitus, pravartu apžvelgti pastatų sertifikavimo sistemas, kurios suteikia galimybę įvertinti ir palyginti pastatų tvarumą. Iki sertifikavimo sistemų sukūrimo toks vertinimas praktiškai neegzistavo. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad sertifikavimo rezultatai leidžia lyginti tik ta pačia sistema sertifikuotus pastatus. 

Pastato pranašumo įrodymas

Sertifikuojant pastatą, jo tvarumas vertinamas labai kruopščiai, todėl tokie statiniai paprastai būna pranašesni už nesertifikuotus, ypač vertinant tris pagrindines tvarumo kryptis: aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę. 

Statybų rinkos žalieji sertifikatai labai skiriasi savo apimtimi, struktūra ir turiniu. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje yra daugiau kaip 600 žaliųjų sertifikatų gaminiams ir pastatams. Nors žaliųjų sertifikatų skaičius gali stulbinti, tačiau dažniausiai naudojami penki pagrindiniai – LEED, BREEAM, DGNB, HQE, WELL. Tačiau ir jie labai skirtingai vertina tvarumo aspektus. Tą gerai galite pamatyti toliau esančiame paveikslėlyje.

Pastatų sertifikatų rūšys

Yra daug pastatų sertifikavimo rūšių, pavyzdžiui, „Passivehouse“ (Vokietija), „EU GreenBuilding“ (ES), LEED (JAV), BREEAM (Didžioji Britanija), DGNB (Vokietija), HQE (Prancūzija). „Passivehouse“ ir „EU GreenBuilding“ sertifikatais vertinamas tik pastato energinis naudingumas.

Kas yra LEED?

LEED yra JAV daug kriterijų vertinanti sertifikavimo sistema, kurią 1998 m. sukūrė JAV žaliosios statybos taryba (US GBC), o pavadinimas LEED kilęs iš „Leadership in Energy and Environmental Design“ (liet. Lyderystė energijos ir aplinkos dizaino srityse). Sertifikatas pasaulyje plačiai paplitęs – taikomas 165 šalyse kaip tarptautinė geroji tvarumo praktika. LEED sistema labai gerai pritaikyta patiems įvairiausiems pastatams, nes skirtingų paskirčių, dydžių pastatai vertinami atskirose grupėse. 

Pagrindinės grupės yra šios:

• Nauja statyba
• Esami pastatai
• Interjeras, vidaus įranga
• Eksploatacija ir techninė priežiūra
• Teritorijos, kvartalai, erdvės
• Gyvenamieji pastatai
• Mažmeninės prekybos pastatai
• Miestų plėtra
• Mokyklos
• Sveikatos priežiūros įstaigos

LEED sistema pastato projektavimą ir statybą vertina pagal 8 kategorijas, atspindinčias įvairius pastato eksploatacinių savybių aspektus, susijusius su sąnaudomis, poveikiu žmogui ir aplinkai. Šios kategorijos skirstomos į tvarumo tikslus (angl. Credits) ir būtinus reikalavimus (angl. Prerequisites). Taigi kiekvienas sertifikuotas pastatas visų pirma turi atitikti būtinus reikalavimus, o tik paskui siekti tvarumo aukštumų.

Įvykdžius kiekvieno tvarumo tikslo reikalavimą gaunami taškai, o jų suma lemia gauto sertifikato lygį (už būtinų reikalavimų įvykdymą taškai nesuteikiami). Po sertifikavimo proceso projektui suteikiami LEED sertifikato lygiai:

• Sertifikuotas – nuo 40 iki 49 taškų;
• Sidabrinis – nuo 50 iki 59 taškų;
• Auksinis – nuo 60 iki 79 taškų;
• Platininis – 80 ir daugiau taškų.

LEED sistemoje yra 8 vertinimo kategorijos:

• Vieta ir susisiekimas
• Vietovės tvarumas
• Efektyvus vandens naudojimas
• Energija ir atmosfera
• Medžiagos ir ištekliai
• Patalpų aplinkos kokybė
• Inovacijos (papildoma kategorija)
• Regioniniai prioritetai (papildoma kategorija)

LEED standarte, kitaip nei BREEAM, bet kurioje kategorijoje pelnytas taškas yra vienodos reikšmės, nes kategorijos turi vienodas vertes. Naujos statybos LEED sertifikatai galioja visą pastato gyvavimo ciklą, o esančių pastatų sertifikatus (LEED EBOM) reikia atnaujinti kas 5 metus.

Kas yra BREEAM?

BREEAM – Didžiosios Britanijos daug kriterijų vertinanti sertifikavimo sistema, sukurta statybos mokslo centro BRE (Building Research Establishment). Pavadinimas kilęs iš žodžių „Building Research Establishmet Environemntal Assessment Method“. Tai seniausia ir labiausiai paplitusi žaliųjų pastatų sertifikavimo sistema, sukurta dar 1990 metais.

Pastato projektavimas ir statyba vertinama pagal periodiškai atnaujinamas BREEAM schemas, kurių kategorijos atspindi įvairius pastato eksploatacinių savybių aspektus. 

Šios kategorijos suskirstytos į vertinimo kriterijus. Už kiekvieno kriterijaus reikalavimų įvykdymą gaunami taškai, kurie dauginami iš kiekvienai kategorijai priskirto reikšmės koeficiento. Taip gaunamas bendras surinktų taškų procentas, kuris ir nulemia suteikto sertifikavimo lygį. Suteikiami šie BREEAM sertifikato lygiai:

• Nesuteiktas: mažiau nei 30 proc.
• Patenkinamas: daugiau kaip 30 proc.
• Geras – daugiau kaip 45 proc.
• Labai geras – daugiau kaip 55 proc.
• Puikus – daugiau kaip 70 proc.
• Išskirtinis – daugiau kaip 85 proc.

BREEAM vertinimo sistema irgi nustato minimalius reikalavimus įvairiems sertifikavimo lygiams, tad sertifikavimo siekiantis projektas turi surinkti tam tikrus balus pagal nurodytus kriterijus.

BREEAM tarptautinėje naujos statybos (biurų pastatų) schemoje yra šios vertinimo kategorijos:

• Valdymas – taškų skaičius 22 balai, reikšmės koeficientas 0,12.
• Sveikata ir gerovė – taškų skaičius 10 balų, reikšmės koeficientas 0,15.
• Energija – taškų skaičius 30 balų, reikšmės koeficientas 0,19.
• Transportas – taškų skaičius 9 balai, reikšmės koeficientas 0,08.
• Vanduo – taškų skaičius 9 balai, reikšmės koeficientas 0,06. 
• Medžiagos – taškų skaičius 12 balų, reikšmės koeficientas 0,125.
• Atliekos – taškų skaičius 7 balai, reikšmės koeficientas 0,075.
• Žemės naudojimas ir ekologija – taškų skaičius 10 balų, reikšmės koeficientas 0,1.
• Tarša – taškų skaičius 13 balų, reikšmės koeficientas 0,1,
• Inovacijos – taškų skaičius 10 balų, reikšmės koeficientas 0,1.

Kas yra DGNB?

Vokietijos tvarių pastatų sertifikatas DGNB įsteigtas 2007 m., o pirmieji pastatai Vokietijoje jį gavo 2009-aisiais. Sertifikatą sukūrė Vokietijos tvariųjų pastatų asociacija (DGNB).

DGNB sertifikatas kurtas Vokietijai, siekiant užpildyti esamų sertifikavimo sistemų spragas ir įvesti papildomus kokybės kriterijus, kurie labiau atitiktų Vokietijos standartus ir taisykles. Dabar tai tarptautinė, plačiai paplitusi sertifikavimo sistema. Ji remiasi pastato gyvavimo ciklu, joje atsižvelgiama į ekologinius, ekonominius ir socialinius bei kultūrinius aspektus – tris svarbiausius žaliosios statybos ramsčius. Taip pat svarbus vaidmuo tenka naudojamoms statybų technologijoms ir procesams, pastato vietai. Atsižvelgiama į regiono ypatumus ir parinktas statybines medžiagas.

DGNB sertifikatų lygiai:

• Bronzinis: 35 proc. ir daugiau
• Sidabrinis: 50 proc. ir daugiau
• Auksinis: 65 proc. ir daugiau
• Platininis: 80 proc. ir daugiau

Vertinimo kategorijos ir jų reikšmė:

• Ekologija – 22,5 proc.
• Ekonomika – 22,5 proc.
• Socialiniai ir funkciniai aspektai – 22 proc.
• Technologijos – 15 proc.
• Procesai – 12,5 proc.
• Vieta – 5 proc.

Priklausomai nuo pastato tipo, į vertinimą įtraukiama iki 40 tvarumo kriterijų, kuriuos nuolat tobulina nepriklausomų ekspertų grupės. Sertifikatas skirtas visų tipų esamiems ir naujiems pastatams: nuo komercinių daugiaaukščių pastatų iki individualių namų ir infrastruktūros objektų, tokių kaip tuneliai ir tiltai.

Kas yra HQE?

HQE (pranc. Haute Qualité Environnementale) sertifikatas, kurį prižiūri aplinkos kokybe besirūpinanti asociacija, kartu su LEED ir BREEAM tai yra vienas plačiausiai pasaulyje taikomų sertifikatų.

Kriterijai, kuriuos turi atitikti pastatas, kad gautų HQE sertifikatą, apima visą procesą – nuo sklypo analizės, projektavimo ir statybos darbų iki pastato eksploatacijos. Vertinama naudojamų medžiagų kokybė ir ilgaamžiškumas, tvarus energijos ir vandens valdymas, akustinis komfortas ir vizualinis aspektas. 

14 HQE sertifikavimo kriterijų suskirstyti į keturias grupes: 

• Energija
• Aplinka
• Sveikata
• Komfortas

Pagal HQE standartą kiekvienoje iš keturių kategorijų galima suteikti ne daugiau kaip 4 žvaigždutes, kurios vėliau sudedamos ir taip gaunamas galutinis objekto įvertinimas:

• „Pass“ – atitinka HQE sertifikavimo reikalavimus;
• „Good“ – nuo 1 iki 4 žvaigždučių;
• „Very Good“ – nuo 5 iki 8 žvaigždučių;
• „Excelent“ – nuo 9 iki 11 žvaigždučių;
• „Excepctional“ – nuo 12 iki 16 žvaigždučių.

Trumpai apie WELL 

JAV pastatų standartas WELL išsiskiria tuo, kad jame akcentuojamos žmonių sveikatą tausojančios ar net gerinančios pastato savybės, patogumas. Visa tai atitinka idėją, kad kiekvienas nusipelno geresnio ir sveikesnio gyvenimo. Sertifikatas skatina kurti gerai apgalvotas erdves pastatuose, projektuojant remtis naujausiais moksliniais sveikatos ir gerovės tyrimais. Sertifikate, be kita ko, pateikiamos tokios kategorijos kaip mityba, akustika, judėjimas, komfortas, bendruomenė ir kt. Pastatas vertinamas kaip visuma, daranti įtaką gyventojų savijautai, pojūčiams, kūno ir dvasios būklei bei žmonių tarpusavio santykiams.

Keturi WELL sertifikatų lygiai yra šie:

• Sertifikuotas
• Sidabrinis
• Auksinis
• Platininis.

„FitWel“ sertifikatas

Kaip ir WELL, JAV sukurtas pastatų standartas „FitWel“ vertina pastato gyventojų ir šalia įsikūrusios bendruomenės sveikatą ir gerovę. Tačiau „FitWel“ pastatų sertifikavimui nekelia išankstinių sąlygų. „FitWel“ sertifikatu gali būti vertinami įvairių tipų pastatai ir erdvės. Vertinant daug dėmesio skiriama pastato vietai, lauko erdvėms, įėjimams, laiptinėms, vidaus aplinkai, darbo vietoms, bendroms erdvėms, vandens tiekimui, kavinėms ir valgymui skirtoms patalpoms, prekybos automatams ir kt.

„FitWel“ sertifikavimo sistema sukurta išanalizavus apie 7000 sveikesnės gyvensenos mokslinių tyrimų. 

„Green Globes“

„Green Globes“ yra JAV ir Kanadoje naudojama pastatų vertinimo sistema. Ji sudaryta taip, kad būtų galima atlikti ir savarankišką vertinimą. Tam skirtas klausimynas, kurio tikslas – padėti vystytojui atlikti reikiamus pakeitimus, kad jis galėtų gauti „Green Globes“ sertifikatą. Kaip ir „FitWel“, taip ir „Green Globes“ sertifikavimui nekelia išankstinių sąlygų. Sertifikuojami naujos statybos ir esami pastatai. Ši sertifikavimo sistema daugiausia dėmesio skiria energijos ir vandens naudojimui, atliekų tvarkymui, oro taršai, vidaus aplinkai ir aplinkos tvarkymui.

BCA, BEAM PLUS ir kt.

BCA (angl. Building and Construction Authority) sertifikatas „Green Mark Scheme“ – programa, vertinanti pastatų tvarumą Singapūre. Joje daugiausia dėmesio skiriama inovacijoms, išmaniam valdymui, siekiams suburti bendruomenę. Penki pagrindiniai „Green Mark Scheme“ kriterijai yra šie: energijos ir vandens vartojimo efektyvumas, aplinkosauga, patalpų aplinkos kokybė ir inovatyvumas. 

BEAM PLUS sertifikatas – Honkonge pripažinta sertifikavimo programa. Ji pastatus vertina pagal penkis kriterijus: statybvietę, medžiagų, vandens ir energijos naudojimą, patalpų aplinkos kokybę ir inovacijas. BEAM PLUS sertifikavimo programos tikslas – šviesti bendruomenę apie tvarumą ir tvarią praktiką, be to, ketinama BEAM PLUS programą išplėsti už Honkongo ribų.

CASBEE (angl. Comprehensive Assessment System for Built Environment Efficiency), arba Visapusiška pastatų energinio aplinkos efektyvumo vertinimo sistema, pradėta naudoti 2015 m. ir gali būti taikoma tiek naujai statomiems, tiek esamiems pastatams visoje Japonijoje. Nuo 2005 m. gauti CASBEE sertifikatą tapo privaloma 24 Japonijos savivaldybėse. Šioje programoje daugiausia dėmesio skiriama energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui bei vietos ir patalpų aplinkai. 

GORD yra pirmoji Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos žaliųjų pastatų sertifikavimo programa, pradėjusi veikti 2007 metais.

Kokia sertifikatų ateitis?

Sertifikatų atsiradimas statybų rinkoje buvo tarsi šūvis į dešimtuką. Nesvarbu, ar planuojame investuoti Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, Australijoje ar Dubajuje, „BREEAM Excellent“ įvertinimą gavęs pastatas visame pasaulyje pasižymės panašiu aplinkosaugos efektyvumu. Būtent sertifikuotų pastatų savybių panašumas ir nulėmė populiariausių sertifikatų tarptautinę sėkmę. Deja, didėjant sertifikatų ir juos išduodančių institucijų skaičiui bei daugėjant įvairiems skirtingiems reikalavimams, stiprėja pavojus, kad sertifikavimo procese atsiras daug chaoso, o pats sertifikatas neteks dabartinio prestižo. 

Artimiausi metai parodys, kaip rinka prisitaikys prie augančio susidomėjimo gauti šių rūšių dokumentus ir didėjančios konkurencijos dėl jų. Daug vilčių dedama į namų ir kvartalų sertifikavimą, kuris gali lemti ne tik tolesnį ekologinių sprendimų populiarėjimą, bet ir jų kaip standarto įvedimą naujoje statyboje. 

Matoma tendencija, kad sertifikavimo vaidmuo didės ne tik pramoninėje ar biurų, bet ir gyvenamųjų namų statyboje, nes stiprėja žmonių sąmoningumas bei noras dalyvauti mus supančio pasaulio ekologiniuose pokyčiuose. Pastatams keliami reikalavimai nebėra susiję tik su naudojamomis medžiagomis. Labai svarbus tampa jų poveikis aplinkai. Jei sertifikavimo kūrėjai atitiks šiuos reikalavimus, sertifikavimas taps pasauliniu standartu.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2024 ŽIEMA