Pastato architektas: Boleslovas Zabulionis
Pastato modernizacijos architektai: Raimundas Labutis, Ramūnas Grubinskas, Laura Amankavičiūtė
Interjero architektė: Laima Čijunskaitė
Plotas: 13 795,64 kv. m
Pastato statybų metai: 1987 m.
Atnaujinimo metai: 2021–2023 m.
Justina GRAINĖ
Didžiausiame ąžuolyne Europoje esanti Kauno apskrities viešoji biblioteka šių metų pradžioje skaitytojus pakvietė į atsinaujinusią po rekonstrukcijos biblioteką. Nors atnaujinta tik dalis vidaus erdvių, biblioteka jau dabar tituluojama moderniausia Lietuvoje, lyginama su kitomis pasaulinio lygio bibliotekomis užsienyje. Pokyčius pastebėjo kiekvienas skaitytojas, besidžiaugiantis modernizuotomis, šviesesnėmis erdvėmis ir tarsi išnykusia riba tarp pastato ir parko.
Sukūrė ateities biblioteką
Pristatydama projektą, bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė sako, kad kurdami naują bibliotekos viziją labai daug dirbo tiek kūrybinė komanda, tiek ir bibliotekos administracija. Ieškant idėjų buvo aplankytos naujausios Lietuvos ir žymiausios užsienyje veikiančios bibliotekos. „Ieškodama idėjų lankiausi ir JAV. Nors sakoma, kad pačios išmaniausios yra Šiaurės šalių bibliotekos. Tad teko apsilankyti ir šiemet Danijoje pastatytoje Orhuso viešojoje bibliotekoje „Dokk1“ ir, tiesą sakant, pagalvojau, kad ten nėra nieko tokio išmanaus, ko negalėtume pasiūlyti kauniečiams“, – pasakoja bibliotekos direktorė E. Urbonavičienė. Ji priduria, kad idėjų sėmėsi ir iš pačių skaitytojų, kurie prieš kelis metus dalyvavo apklausose apie ateities biblioteką.
Kiekvieną lankytoją čia dabar pasitinka akį traukiančios šviesios lentynos su knygoms, kurios kviečia skaitytojus ir prisėsti. Įrengtas įspūdingas nuo grindų besitęsiantis atriumas iš balto dirbtinio koriano akmens.
Svarbiausi objektui keliami kriterijai buvo energinis efektyvumas ir vartotojų pritraukimas. „Tam, kad pasiektume numatytus rezultatus, atitinkamai formulavome projektuotojams užduotį dėl pastato apšiltinimo, galvojome apie architektūrinius ir interjero sprendinius, dėl kurių biblioteka taptų patrauklesnė šviesesnė, jaukesnė, atviresnė skaitytojams. Norėjome, kad būtų jauku ir gera čia būti“, – sakė direktorė.
Ąžuolyno biblioteka tapo parku
Interjero koncepciją Kauno apskrities viešajai bibliotekai kūrė Laima Čijunskaitė. Jai suformuotoje užduotyje buvo iškelta vizija, kad bibliotekos interjero sprendimai derėtų su išskirtine bibliotekos erdve – ąžuolynu. „Rezultatas, sakyčiau, pranoko lūkesčius. Sulaukėme didžiulio dėmesio, skaitytojų antplūdžio ir geriausių atsiliepimų“, – neslepia bibliotekos direktorė.
Architektė L. Čijunskaitė pristatė parko bibliotekoje idėją. Tam interjere buvo pasirinktos gamtos spalvos, o pro langus į bibliotekos vidų įsileistas ąžuolynas. Bibliotekos ašyje netgi buvo įželdintas nedidelis parkelis, įrengta stiklinė, per keturis aukštus besitęsianti virtina, kad skaitytojai bibliotekoje galėtų matyti ąžuolyną ir jaustųsi esantys gamtoje.
Fasadas tik atrodo nepasikeitęs
Išskirtinio sprendimo reikalavo ir pastato fasadas. „Architektūrinis sprendimas buvo toks, kad bibliotekos fasadas vizualiai išliktų originalus – raudonų plytų pastatas. Bet pastatą reikėjo apšiltinti. „Caparol“ specialistai ištyrė plytų spalvas, kad būtų galima atkartoti jų atspalvį. Galiausiai pavyko rasti sprendimą, kad pastatas ne tik būtų apšiltintas, bet ir nepakeistų savo išvaizdos bei nesukeltų kauniečiams kultūrinio šoko. Todėl pastatas vizualiai atrodo lygiai taip pat kaip prieš rekonstrukciją“, – atskleidė bibliotekos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Edvardas Liakas.
Biblioteka buvo rekonstruojama pagal investicijų projektą, kurį ir teko įgyvendinti rangovams. Bibliotekos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai sako, kad biudžeto rėmai vertė ieškoti įvairesnių sprendimų. „Kaip ir bet kokiame projekte, taip ir čia biudžetas buvo ribotas. Bet tai netrukdo fantazijai ir netgi priešingai – dar labiau įjungia išmonę ir kūrybą, kad su turimu biudžetu pavyktų padaryti kuo geresnius sprendimus. Todėl komanda tikrai labai daug dirbto, buvo ieškoma sprendinių, kad būtų galima sutaupyti, bet neprarasti nei vizualinės kokybės, nei medžiagiškumo“, – sakė E. Liakas.
Pasiūlė naujų paslaugų
Didžiulis dėmesys buvo skiriamas erdvių atskyrimui darbuotojams ir vartotojams. Po rekonstrukcijos buvo suplanuota atnaujinti ir bibliotekos paslaugų paketą, tad reikėjo suplanuoti ir tinkamas erdves ir vietas. „Atsirado išradimų erdvė, kurioje yra daug įvairios įrangos, tarp kurių ir 3D spausdintuvai, staklės, siuvimo mašinos. Čia nuo jauniausio iki vyriausio įdomiai praleis laiką, kiekvienas gali čia rasti veiklos ir kurti išradimus. Taip pat buvo įrengtos dvi modernios akustinės salės, ne viena poilsio oazė su masažiniais krėslais, vandens, augalų sienelėmis. Norinčių ateiti dirbti ar skaityti tyliai laukia įrengtos atskiros erdvės, taip pat bibliotekoje buvo įrengta erdvė parodoms. Menininkai jau dabar kreipiasi ir nori eksponuoti savo kūrinius“, – sako E. Urbonavičienė.
Projekto vadovas, „Bendrieji statybų projektai“ architektas Raimundas Labutis su kolegomis vykdė projektavimo darbus šiame projekte ir buvo atsakingi už techninio projekto rengimą. Projektavimo darbai apėmė tiek inžinerinių dalių projektavimą, pastato erdvių formavimą, interjero sprendinių parinkimą.
R. Labutis sako, kad kartu su visa komanda buvo ieškoma pirmiausia nestandartinių sprendimų, tinkančių išskirtinėje vietoje esančiai bibliotekai. Didžiuliu uždaviniu tapo misija esamą pastatą pritaikyti bibliotekos poreikiams naujai, kūrybiškai panaudojant esamas konstrukcijas. Kaip vieną pavyzdžių jis paminėjo pastangas išsaugoti raudonų plytų pastato fasadą, kuris jau buvo įprastas bibliotekos lankytojams: „Labai svarbus uždavinys buvo parinkti fasado apdailos medžiagą. Po ilgų diskusijų buvo pasirinktas „Caparol“ gamintojas, kuris savo gaminius gamina rankiniu būdu iš natūralių komponentų gamykloje šalia Hamburgo. Laboratorijoje buvo parinktas artimiausias atspalvis originalioms bibliotekos plytoms.“
Atsinaujinusi ir tvari Kauno apskrities biblioteka
Didelis dėmesys buvo skirtas tvaresniems sprendimams. Bibliotekoje buvo įrengta pažangi vėdinimo sistema su rekuperacija, kuri leis užtikrinti komfortą patalpose mažiausiais kaštais. Apšvietimą valdo išmanioji DALI sistema, kuri leidžia reguliuoti ir valdyti apšvietimo intensyvumą, temperatūrą, spalvą ir kitus parametrus.
Dirbant buvo rasta senų darbų broko, kuriuos reikėjo ištaisyti. Pavyzdžiui, bibliotekos lifto šachta buvo išmūryta iš nesurišto mūro. Esamų konstrukcijų nuokrypiai buvo labai dideli, o kai kur per pastato ilgį grindų aukščiai skyrėsi per 5–6 cm.
Įgyvendinat rekonstrukcijos projektą buvo siekiama išlaikyti ir pastato autentiką. Todėl biblioteka išlaikė savo didįjį piramidės formos šviestuvą, kurį sudaro apie 4000 stiklo detalių. Profesionalūs restauratoriai šviestuvą išardė, atnaujino ir surinko. Taip pat buvo išsaugota dalis originalių teraco dangos grindų. Bibliotekos kolonose naudotos marmuro plokštės buvo labai trapios, bet nuspręsta išsaugoti jas kaip bibliotekos autentikos dalį. Jų dalys buvo panaudotos kaip inkliuzas antro aukšto grindyse, taip išsaugant dar vieną pastato istorijos dalį. Šiandien skaitytojai, atėję į naujas erdves, gali rasti jiems puikiai atpažįstamas bibliotekos detales, atgijusias naujai ir šiuolaikiškai pritaikytas.
Visa tai – tik pirmasis bibliotekos atnaujinimo etapas, kuriuo buvo sutvarkyta pusė visų pastato vidaus erdvių. Kitos laukia II-ojo etapo.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Bibliotekoje sukurtos dvi modernios akustinės salės
Prie bibliotekos atsinaujinimo prisidėjusi įmonė KAUPRO turi sukaupusi nemenką patirtį – yra įrengę ne vieną specialios paskirties garso įrašų studiją, biurų patalpas, atliko renovavimo darbus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Įgyvendinti apdailos ir akustikos sprendimus bibliotekoje buvo įdomi užduotis.
Koncertų salėje įrengta dekoratyvinė akustinė sienų danga išlaikė salės pritaikomumą skirtingiems reginiams. Tam buvo pasitelkti aktyvūs ir pasyvūs akustikos sprendiniai. Aktyviam akustikos suvaldymui buvo pakabintos specialios akustinės užuolaidos, o pasyviam – dalis sienų apdailos panelių sumontuotos lygios, bet pakreiptos tam tikru kampu, kita dalis – specialiai perforuotos arba frezuotos, kad absorbuotų garsus. Salės scenos priekyje taip pat buvo sumontuota mobilioji pertvara, kad priklausomai nuo vykstančio renginio, scena galėtų būti padalyta į atskiras erdves.
Kamerinės salės sienoms pasirinktos garsą absorbuojančios akustinės lentelės, o luboms – ir atspindintys, ir absorbuojantys garsą elementai. Siekiant sukurti jaukią ir šiltą aplinką, sienoms ir luboms pasirinktos fibrogipso plokštės, dengtos natūralaus ąžuolo lukštu.
Bibliotekos unikalumą pabrėžia išskirtiniai akmens elementai
Įmonė UAB „Akmenstata“ pasirūpino išskirtiniais bibliotekos elementais, kuriuose buvo panaudotas natūralus bei akrilinis akmuo, suteikiantis išskirtinio dizaino ir estetikos.
Vienas svarbiausių darbų buvo paradinių bibliotekos lauko laiptų rekonstrukcija. Suvienodinus laiptų aukščius, paruošus pagrindą bei tinkamus vandens nuolydžius, buvo suformuoti laiptai, kurių kiekviena pakopa sveria apie 190 kilogramų. Laiptams parinktas estetinį išskirtinumą suteikiantis „Absoliute black“ deginto paviršiaus granitas.
Bibliotekos viduje atnaujinta centrinės bibliotekos zona, apsauginė sienelė, laiptų turėklai. Vidaus elementams panaudotas visuomeniniuose objektuose tinkantis baltas akrilinis akmuo, kuris buvo derinamas su bibliotekos aplinka. Šis sprendimas taip pat pasirinktas dėl modernumo, ilgaamžiškumo ir patikimumo. Ši medžiaga yra unikali – jungiama be siūlių, tad visas objektas tampa vientisas. Akmuo atsparus aplinkos poveikiui, nepraranda spalvos, neįgeria skysčių.
Visa tai padėjo kurti ne tik funkcionalų, bet ir modernų, estetišką ir tvarų bibliotekos ąžuolyne pastatą, išryškinant jo unikalumą ir harmoniją su gamta.
