Specialistams jau 15 metų nesutariant, kur Vilniuje galėtų stovėti paminklas dr. Jonui Basanavičiui, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sukvietė vilniečius į viešą diskusiją – kuri sostinės vieta tinkamiausia tautinio atgimimo patriarchui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, Vasario 16 dienos akto signatarui daktarui J. Basanavičiui įamžinti.

Į savivaldybę susirinkusiems miestiečiams, kultūros, istorijos, architektūros ir urbanistikos sričių atstovams pasiūlyta aptarti keletą atrinktų erdvių paminklui istoriniame miesto centre – aikštę priešais Nacionalinę filharmoniją (9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta) ir Konstantino Sirvydo skverą (92 arų ploto erdvė) šalia Prancūzijos ambasados.

Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Artūro Blotnio, įvertinus istorinius ir kultūros įvykius Vilniuje, susijusius su Nepriklausomybės paskelbimu 1918 metais, labiau tiktų aikštė priešais Filharmoniją, nes ši vieta susijusi su tautinio atgimimo pradžia, čia 1905 metais įvyko Steigiamasis Seimas, kuriam pirmininkavo dr. J. Basanavičius. Šiuo metu čia įrengta nedidelė (apie 24 vietų) automobilių stovėjimo aikštelė, kurią galima pertvarkyti. Vienas šios vietos privalumų – pro ją driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas Aušros Vartų link, todėl paminklas būtų matomas ir lankomas. Be to, estetiškai sutvarkyta aikštė būtų pritaikyta žmonėms, miesto svečiams, o ne automobiliams.

Pristatyta ir antroji atrinkta vieta – K. Sirvydo skveras. Šiuo metu tai – gyva urbanizuota erdvė, kurioje vietos randa ir prekybininkai. Tačiau pademonstruota ir ištrauka iš Vilniaus istorinio žydų geto fragmentų atkūrimo projekto, kuriame matyti, jog čia būta žydų kvartalo prieigų statinių: ateityje suplanuota atkurti sugriautą užstatymą, todėl paminklas atsidurtų tų statinių apsuptyje.

Istorikas dr. Česlovas Laurinavičius pastebėjo, kad paminklo vieta turi sietis su asmenybe ir stovėti ten, kur yra mūsų valstybės židinys.

Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas Vitas Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad statydami paminklą K. Sirvydo skvere susidursime su teisinėmis kliūtimis ir sugaišime daug laiko: reiktų Vilniaus miesto detaliojo plano keitimo procedūros ir kreiptis į Pasaulio paveldo centrą, informuojant, kad dėl paminklo ruošiamasi keisti Vilniaus istorinio centro nominacinės bylos sudėtį.

Architektas Augis Gučas, vilnietis Faustas Latėnas bei dar keletas diskusijos dalyvių atkreipė dėmesį, kad erdvė priešais K. Sirvydo skverą kitoje Pilies gatvės pusėje, priešais cerkvę, kur šiuo metu vyksta prekyba suvenyrais ir paveikslais, yra dar tinkamesnė paminklui nei pats K. Sirvydo skveras.

Paminklo dr. J. Basanavičiui pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018 metų programoje. Tikimasi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau nei 2018 metai. Paminklas iš bronzos (maždaug 3 metrų aukščio) galėtų būti nulietas pagal išlikusį nedidelį Rapolo Jakimavičiaus eskizą J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar 1930-aisiais metais.