Gegužė ir birželis – svarbių pasirinkimų metas abiturientams. Tiltų inžinerija gal ir nėra pirmoji karjeros idėja, ateinanti į galvą daugeliui jaunuolių, tačiau Mindaugui Pakniui, „Kelprojekto“ Kauno tiltų skyriaus projektų vadovui, tai tapo viso gyvenimo galvosūkiu, kurį verta spręsti. Su juo kalbėjomės apie taip reikalingą ir rinkoje paklausią inžinieriaus specialybę, o kokį inžinierių pirmakursių derlių surinks Lietuvos universitetai ir kolegijos, matysime vasarai įpusėjus.

Inžineriniai projektai Lietuvoje 

Tapęs inžinieriumi, jaunas žmogus iš karto gali tapti didelių ir reikšmingų projektų dalimi, tai liudija ir M. Paknio karjera. Kaune gimęs ir augęs, Kauno technologijos universitete statybos inžineriją baigęs M. Paknys savo gimtąjį miestą neretai palieka dėl užsienyje „Kelprojekto“ vykdomų projektų. 42-ejų tiltų inžinieriaus M. Paknio profesinių pasiekimų sąraše jau yra milijardus kainuojantys ir metų metais įgyvendinami milžiniški projektai. Dažniausiai tai apimtimi ir biudžetu įspūdingi Švedijos infrastruktūriniai sumanymai, tačiau projektuotojui teko dirbti ir Lietuvoje, ir kitose Skandinavijos šalyse. 

Vienas pirmųjų Mindaugo projektuotų objektų Lietuvoje buvo Vilniaus pietinis aplinkkelis. Aplinkkelyje yra keletas viadukų, įskaitant ir viaduką per Galvės gatvę bei geležinkelio viaduką. Kitas objektas, kuriame inžinierius dalyvavo karjeros pradžioje, buvo plienbetonis viadukas per Geležinio Vilko gatvę. 

„Įdomus buvo platus viadukas per Žirnių gatvę, kurį vadinu IKEA viaduku. Kitas išskirtinis projektas buvo vienintelis Lietuvoje pakeliamasis tiltas per Danės upę Klaipėdoje“, – vardija M. Paknys. Originalus pakeliamasis tiltas per Danės upę buvo suprojektuotas Leningrade ir pastatytas Klaipėdoje 1975-metais. „Kelprojektas“ susirado įmonę, kuri anuomet projektavo pakeliamąjį tiltą, pirko iš jos brėžinius ir 2013–2014 metais sėkmingai suprojektavo tilto remontą. 

Marijampolėje M. Paknys projektavo Gedimino gatvės rekonstrukciją ir prisimena ją kaip išties įdomų objektą. „Tiesą sakant tie, kurie pravažiuoja, nieko ypatingo nepastebi, bet ten yra tokia sankryža, kuri nuleista nuo esamo žemės paviršiaus žemyn apie 7 metrus. Ji įrengta dėl to, kad „RailBaltic“ projekte negalėjo būti vieno lygio susikirtimų ir reikėjo pravažiavimo po geležinkeliu“, – aiškina projektuotojas. 

Marijampolėje M. Paknys projektavo Gedimino gatvės rekonstrukcija. K. Kurieniaus nuotr.

Jaunatviškos ambicijos 

Dabar, žiūrėdamas į jaunesnius kolegas ir pats, vertindamas keliolikos metų konstruktoriaus patirtį, jis tvirtina, jog inžinieriai – ambicingi žmonės: 

„Kol esi jaunas, neturi tiek drausmės, norisi visko greitai ir kuo daugiau. Įšoki į darbo rinką ir imi – duokit man, aš viską galiu! Daugiau nei 90 proc. inžinierių yra ambicingi ir nori kažkaip save parodyti, todėl kiekvienas siekia geresnių užduočių, nori skaičiuoti. Kai suskaičiuoji konstrukciją, viskas joje yra tavo priimti sprendimai: storiai, matmenys, mazgai, jungtys. Jauni konstruktoriai to nori, nes tada jų vardą aptarinėja, žino, teiraujasi.“ 

Talentingas inžinierius įsitikinęs, kad ši specialybė priverčia žmones subręsti, nes projektuotojo, konstruktoriaus padarytus sprendimus analizuoja daug žmonių. Visų pirma inžinierių vertina tie, kurie skaito jo aiškinamuosius raštus ir stato pagal jo brėžinius, o paskui statinius susisiekimui ir gyvenimui išbando ir naudoja patys vartotojai.  

Daug inžinieriaus profesijos atspalvių

Inžinieriaus darbe yra begalė specializacijų: jis gali braižyti, skaičiuoti, koordinuoti, rašyti raštus ar sudarinėti sąmatas. Kiekvieno, patekusio į inžinerinę sferą, galimybes nulemia komanda ir aplinkybės. Į kokią kompaniją jaunas specialistas pateks, kaip ten jį priims, ar įsilies į komandą tokiu metu, kai prasidės didžiulis projektas, ar atėjęs pateiks įdomią mintį ar eskizą; yra daugybė aplinkybių, kurios lemia jauno konstruktoriaus karjeros tėkmę. 

„Didelė dalis inžinierių nori kaip įmanoma įdomesnių konstrukcijų, didesnių tiltų… Kol dar jauni, jie visiškai atsiduoda darbui, skaito knygas, mokosi, kad tik parodytų savo gebėjimus ir gautų kuo geresnius projektus. Tik po 15 įtemptų darbo metų patyrę inžinieriai apstoja virti ir degti. Atsakomybės lygis toks didelis, kad dalis nebesivaiko didelių projektų, lieka tik stipriausi. Toks yra vidinis inžinieriaus vystymasis“, – apibendrina M. Paknys.  

Tiltų projektuotojas pastebi, kad inžinieriai, arba žmonės, kuriems patinka tikslieji mokslai, yra ramūs, labiau susikaupę, sugebantys susikoncentruoti, o darbas šias savybes dar labiau pabrėžia. 

Technologijos keičia darbą 

Senas britų inžinierius, pasaulinio lygio tiltų konstruktorius Robertas Benaimas savo knygoje inžinieriaus karjerą sulygina su dėlione. Atėjus į darbo rinką, ta dėlionė visiškai pabirusi, ir ją konstruktoriai sudėlioja tik ties pensijos riba. M. Paknys pritaria šiai minčiai –  dar daugiau, viso gyvenimo pastangų prireikia ne statybų konstrukcijų sričiai, o konkrečiai tiltų konstrukcijoms, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti siaura, bet iš tiesų labai didelė sritis, turinti daug šakų.

Neatsiejama šiandieninio inžinieriaus darbo dalis yra programinė įranga. „Ji labai įdomiai keičia profesiją. Pavyzdžiui, reikia suprojektuoti kokią nors konstrukciją: su programine įranga tu gali išmėginti keletą variantų labai greitai, gali suskaičiuoti preliminarų tiltą per dieną. Anksčiau tai būdavo neįmanoma, – pasakoja „SOFiSTiK“ skaičiavimo programa dirbantis M. Paknys. – Anksčiau vieną tiltą komanda projektuodavo metus, dvejus. Dabar vieną tiltą komanda projektuoja 3–4 mėnesius. Tai yra technologijų diegimo rezultatas.“

Švedijoje, Stokholme, „Kelprojekto“ suprojektuotas tiltas ir krantinė automobiliams ir pėstiesiems. Objektas Slussen – tai didžiulė teritorija šalia senamiesčio su senu šliuzu, kuris buvo perstatytas į pralaidesnį. M. Paknys statinio skaičiavimais užsiėmė 2016–2018 metais, šiuo metu šis objektas jau baigiamas statyti. Objekto vertė – virš milijardo eurų. 

Projektavimas ir programavimas išvien

Savo kelyje inžinieriai renkasi ir funkcijas, kurios jiems labiausiai prie širdies: prie tradicinio braižymo ar skaičiavimo šiandien jungiasi ir modeliavimas, parametrizavimas ir programavimas. Skaičiavimams atlikti šiandien yra daug kompiuterinių programų, o kai kuriose iš jų būna palikta atskira dalis, kuriose gali programuoti pats vartotojas. Inžinierius gali susikurti savo programas ir paprogrames. 

„Didelė dalis jaunimo jau mokyklose turi programavimo kursus. Bent pusė tiksliukų mėgsta rašyti kodą, todėl darbe jie labai nori turėti tekstinės įvesties galimybę ir kurti ką nors savo. Jei atlieki skaičiavimus, programavimui yra neribotos galimybės“, – pažymi M. Paknys, pridurdamas, kad skaičiuotuvas buvo išrastas būtent konstruktoriaus, nes šios specialybės atstovams tenka atlikti daugybę pasikartojančių skaičiavimų, kol galų gale gaunamas tikrasis, patikimas matmuo.  

→ TAPĘ KONSTRUKTORIAIS, KAI KURIE VĖLIAU PERSIKVALIFIKUOJA Į PROGRAMŲ VYSTYTOJUS. Konstruktoriai konstruoja ir skaičiuoja, tačiau jei jie linkę į programavimą, gilinasi į programą, su kuria dirba. Programų savininkai tai pastebi ir kviečia dirbti į savo kompanijas. 

→  BŪNA INŽINIERIŲ, KURIE TAMPA VADYBININKAIS. Būdami savo srities specialistais, jie pardavinėja programinę įrangą ir yra labai laukiami visose didelėse kompanijose. Praktikų, kurie gali parduoti konstrukcijų skaičiavimo programinę įrangą ir papasakotų iš patirties, kur ją taikė, yra labai nedaug ir jie itin paklausūs.  

→ DARBO RINKOJE REIKALINGI PROJEKTŲ VADOVAI, kurie kooordinuoja, kuriems labiau nei konstravimas patinka vadyba. Toks inžinierius gali lengvai bendrauti, imasi iniciatyvos, mezga ryšius ir gali suvaldyti būrį žmonių, dirbančių prie projekto.

→ TAIP PAT INŽINIERIAI GALI TAPTI BRAIŽYTOJAIS, MODELIUOTOJAIS, SKAIČIUOTOJAIS, SĄMATININKAIS ir kiekvienoje iš sričių rasti savo vietą.