Pagrindų pagrindas yra vėdinimas – kalbėdamas apie mikroklimatą namuose sako Remigijus Simanavičius, Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas. Jei pastebite, kad atsikėlus ryte visada skauda galvą, nesvarbu, kiek miegojote, oda sudirgusi, gali būti, kad namuose mikroklimatas prastas. Kokia yra įvairių įrenginių, užtikrinančių mikroklimatą, nauda? Ką reikia žinoti juos renkantis? Į visus šiuo klausimus atsako R. Simanavičius.
Kas yra geras mikroklimatas?
Anot R. Simanavičiaus, kiekvienas mūsų subjektyviai vertina, ar mikroklimatas namie yra geras, ar blogas. Jei jums yra šalta, nebūtinai greta esantis žmogus lygiai taip pat jausis. Tačiau egzistuoja parametrai, kurie apibrėžia sveiką ir rekomenduotiną mikroklimatą. Pagrindiniai veiksniai užtikrinantys, sveiką gyvenseną, yra oro temperatūra, drėgmė ir Co2 koncentracija.
„Šie parametrai apibrėžia, kiek mikroklimatas atitinka rekomenduojamas normas. Pavyzdžiui, temperatūra šaltuoju metu yra rekomenduotina 20–22 laipsniai, šiltuoju metu – nuo 24 iki 26 laipsnių. Svarbi ir santykinė drėgmė, kuriai taip pat daro įtaką metų laikas ir klimatas.
Jeigu esame šaltojoje zonoje, yra vienos sąlygos, jei šiltoje – kitos. Lietuva yra vidutinio klimato zonoje ir norint pasiekti rekomenduojamus parametrus, reikia tam tikrų priemonių“, – kalba jis.
Mikroklimato lygio namuose nustatymas
Pats geriausias mikroklimato lygio jutiklis yra žmogus. Jeigu esame per daug sausame ore, atsiranda įvairios odos reakcijos, padidėja jautrumas, dirginama gerklė. Būnant prastai vėdinamose, šiltose patalpose jaučiama apatija, mieguistumas, nesinori judėti.
„Mikroklimatui įtaką daro ir žmogaus veikla. Vienokių sąlygų norime sportuodami, kitų ramiai dirbdami, o trečias pavyzdys – miegas, tuomet rekomenduojama dar kitus parametrus rinktis.
Kaip nustatyti, ar namuose yra geras mikroklimatas? Šiais laikais egzistuoja išmanūs būdai. Net telefonai turi daviklius, kurie leidžia nustatyti kai kuriuos svarbius parametrus, prie jų dar gali būti jungiami įvairūs nuotoliniai davikliai. Kartais užtenka termometro ar drėgnomačio norint stebėti, sekti ir matyti, kokiomis sąlygomis geriau jautiesi“, – sako jis.
R. Simanavičius pabrėžia, kad mikroklimatas kartu yra ir oro kokybė, todėl patekus į nevėdinamas patalpas, į kurias nepatenka šviežias grynas oras, po kurio laiko žmogus gali pradėti jaustis prasčiau.
„Mikroklimatas yra komfortiškas tuomet, kai jis kuo mažiau neigiamai veikia žmogaus savijautą, sveikatą, termoreguliacinį mechanizmą. Per dideliame karštyje žmogus ima prakaituoti, kai šalta pasireiškia kiti simptomai. Geras mikroklimatas yra toks, kuris tinka organizmui, nesukelia neigiamos reakcijos“, – aiškina jis.
„Mikroklimatas yra komfortiškas tuomet, kai jis kuo mažiau neigiamai veikia žmogaus savijautą, sveikatą, termoreguliacinį mechanizmą. Per dideliame karštyje žmogus ima prakaituoti, kai šalta pasireiškia kiti simptomai. Geras mikroklimatas yra toks, kuris tinka organizmui, nesukelia neigiamos reakcijos“, – aiškina Remigijus Simanavičius, Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas.
Pexels nuotr.
Vėdinimas mikroklimate yra ypač svarbus. Į buitį žmonės įneša įvairių teršalų, yra baldų, kilimų, kurie sugeria kvapus ir dulkes, laikome namuose gyvūnus. „Nevėdinant ar netinkamai eksploatuojant patalpas, gali atsirasti kondensatas, pelėsis ar kita. Tai reikia kontroliuoti, prižiūrėti, kad nesukeltumėte bėdų, kurias pašalinti sudėtinga“, – nurodo jis.
Rekuperacija namuose: užkirstas kelias teršalams, alergenams ir energijos praradimui
R. Simanavičius tvirtina, kad šiuolaikinė įranga leidžia pašalinti tai, kas trukdo gerai jaustis namuose. Pavyzdžiui, vėdinimo įrenginiai, rekuperacija, kurie užtikrina, kad į patalpas būtų paduodamas reikiamas oro kiekis. Kita svarbi rekuperatorių savybė – jie grąžina šilumą. Taip prarandame mažiau energijos ir mokame mažiau už šildymą. Be to, vėdinimas atstato tinkamą CO2 koncentraciją. Įrengus kokybiškus filtrus iš aplinkos nepatenka teršalai, dulkės, kietosios dalelės.
Kaip išsirinkti gerą rekuperatorių? Iš esmės geras rekuperatorius yra tas, kurį sumontavus namie galėsite pamiršti jį turint, jis nekelia jokių rūpesčių, triukšmo ir netrukdo kasdienai. Tiesa, būtina keisti jo filtrus.
„Geras rekuperatorius yra tas, kuris paduoda tinkamą oro kiekį į reikiamas patalpas. Antrinis efektas, kuomet kalbama apie energinį efektyvumą, tai šilumos sugrąžinimo efektyvumas ir elektros sąnaudos. Kai kuriais atvejais atkreipiamas dėmesys, kad jo šilumos grąžinimo parametrai būtų kuo aukštesni, bet nepažiūrima, kiek jis sunaudoja elektros. Pasitaiko, kad vėdinimo sistemos tampa neeksploatuojamos, nes įrenginio elektros sąnaudos viršija patalpų šildymo sąnaudas, todėl tampa brangus malonumas. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į tuos parametrus, kuriuos jaučia vartotojas. Sąskaitos dydį už elektros energiją žmogus taip pat jaučia“, – sako jis.
Ką žinoti apie ortakius?
R. Simanavičius pabrėžia rinktis vėdinimui skirtus ortakius ir atkreipti dėmesį į diametrą. „Jeigu parenkamas netinkamas diametras, tekėdamas ortakiais oras gali skleisti triukšmą. O jei ortakių diametras per mažas, reikia skirti daugiau energijos, kad tą orą patiektų, nes per plonus ortakius susidaro didesni nuostoliai ir kokybišką orą paskirstyti po patalpas sudėtingiau.
Projektavimo metu ortakynas turi būti racionaliai išvedžiotas, vengiant alkūnių, sudėtingų apėjimų, nes tai sukelia papildomą pasipriešinimą, kas reiškia energijos nuostolius, ir pats oras sunkiau patenka į patalpas. Orą reikia paduoti ten, kur žmogus būna, o ištraukti ten, kur atsiranda kvapai, drėgmė, tai yra, sanitariniai mazgai, virtuvė, drabužinė“, – nurodo ekspertas.
Rinkitės vėdinimui skirtus ortakius ir atkreipkite dėmesį į diametrą.
Pexels nuotr.
Pasak R. Simanavičiaus, didžiausias klaidas žmonės padaro montuodami ortakius atmestinai. Taip pat pakankamai dažnai pasitaikanti klaida – pigūs ir nekokybiški ortakiai.
„Pasitaiko, kad žmonės pakliūna į „burtininkų“ pinkles ir susimontuoja su sidabro jonais ar kitais stebuklingais būdais paveiktus ortakius, kurie valo, jonizuoja orą ir kuria stebuklus. Žmonės pakliūna į šias pinkles ir sumoka neadekvačius pinigus už absoliučiai netinkamus, išgalvotus dalykus“, – perspėja specialistas.
Šilumos siurblys namuose: kaip išsirinkti efektyvų
Šilumos siurblių rinka siūlo įvairius gaminius, kurie leidžia iš aplinkos ne tik gauti šilumą, bet vėsintis. Vartotojams renkantis šilumos siurblį ekspertas rekomenduoja atkreipti į du parametrus. Pirma, kad jie gebėtų mūsų klimato sąlygomis užtikrinti reikiamą temperatūrą. Antra, kad siurblys tuo metu, kada reikia šilumos, t. y. pačiu šalčiausio sezono metu veiktų. Tai nulemia tinkamas siurblio parinkimas ir kokybiškas sumontavimas. Dažnai žymiai svarbiau pasirinkti ne šilumos siurblį, o profesionalų projektuotoją ir montavimo įmonę.
R. Simanavičius tvirtina, kad norintiems įsirengti orinius šilumos siurblius reikia turėti omeny, jog deklaruojami jų galingumai dažniausiai būna prie tam tikros temperatūros. Tačiau krentant temperatūrai mažėja galia bei efektyvumas.
„Jei šildymo įrenginys yra netinkamai pasirinktas, galima šalčiausią mėnesį sulaukti labai didelių sąskaitų. Jeigu įrengiamas per mažo galingumo, kaip papildomas šaltinis paprastas elektrinis tenas, tuomet mėnesio gale gaunamos milžiniškos sąskaitos. Kai kalbama apie šilumos siurblį, visada siūlau galvoti, kokios galimos alternatyvos. Ar tai orinis, ar gruntinis, kai kuriais atvejais svarstytinas oras-oras (bet galbūt mažiau buityje) šilumos siurblys. Žinant parametrus ir kur jis bus naudojamas, galima pasirinkti tinkamą sprendimą“, – sako pašnekovas.
Pasak R. Simanavičiaus, vienas populiariausių siurblių mūsų šalyje yra oras-vanduo, nes iš visų siurblių toks šildymo įrenginys yra pigiausias. „Dažniausiai tik todėl tokie įrenginiai būna montuojami, nes gruntinių ar geoterminų šildymo siurblių trūkumas, kad jie brangesni, nes reikia susimontuoti gręžinį. Bet tai nereiškia, kad to nereikia daryti. Netgi priešingai, jei tai nauja statyba ir tikimasi turėti komfortišką žematemperatūrinį šildymą, pavyzdžiui, grindinį, efektyvumą galima pasiekti ypač didelį.
Pradinė investicija, kuri padaroma statybos metu, jeigu paskaičiuotume banko paskolą 20 ar 30 metų ir tiek, kiek sumažėja sąnaudos įrengus kokybišką geoterminį šildymą, manyčiau, energinės sąnaudos kompensuoja banko palūkanų dengimą, nes jie dirba tikrai efektyviau nei oras-vanduo šilumos siurbliai“, – tikina jis.
Renkantis šilumos siurblį reikia nepamiršti, kad jis šiltuoju sezono metu gali patalpas vėsinti. Būtinai rekomenduojama įvertinti vėsos poreikį bei konkretaus šilumos siurblio galimybes vasaros metu patalpas vėsinti.
Pexels nuotr.
Mikroklimatui įtaką daro ir statinio architektūra
Ne tik įvairūs įrenginiai gali lemti namuose vyraujantį mikroklimatą, statinio architektūra – jo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu – taip pat.
„Yra ne tik prietaisais matuojami mikroklimato parametrai, bet yra ir jutiminiai dalykai. Per langą šviečianti saulė gali daryti pakankamai didelę įtaką mikroklimatui. Vasara šviesa gali perkaitinti, tuomet reikalingas intensyvus vėsinimas, žiemos metu gali sumažinti šilumos poreikį.
Tokiais atvejais galima naudoti pasyvias priemones. Pavyzdžiui, jei namo langai yra į pietus, architektūriniai elementai, šešėliavimas, stiklai su saulės kontrole gali stipriai sumažinti neigiamą įtaką vasaros metu. Net pats sklypas gali daryti įtaką. Reikia stebėti, kokia jo aplinka, ar jis šešėlyje, ar saulėtoje, ar teritorijoje su aukštesne altitude. Vyraujantys vėjai irgi gali daryti įtaką vidaus mikroklimatui“, – kalba R. Simanavičius.
Ar galima pagerinti mikroklimatą nenaujame name? R. Simanavičius nurodo, kad prieš pradedant pagerinimus, būtina nustatyti „ligą“ – kas pastate blogai.
„Kartais tik galvojama, kad yra per karšta, per sausa, per didelė drėgmė. O iš tikro patalpos nevėdinamos. Visuomet rekomenduoju pastebėti patalpas savaitę–kitą, kad sužinotumėte, koks yra mikroklimatas. Galbūt reikia dažniau vėdinti, valyti dulkes, užsiimi higiena ir tada mikroklimatas bus geras“, – apibendrina R. Simanavičius.