„Ilgą laiką mūsų šalyje manyta, kad iš medienos ar jos kompozitų galimi tik žemaaukščiai pastatai, kad normos ir gaisrinės saugos specialistai draudžia projektuoti aukštesnius pastatus, o tai visiškai neatitinka tikrovės“, – teigia Irina Demidova-Buizinienė, gaisrinės saugos projekto dalies vadovė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, statybinių medžiagų mokslo daktarė.

Užsienio šalių patirtis, dėmesys atsinaujinantiems ištekliams, anglies dioksido pėdsakas dėl statybinių medžiagų transportavimo, galimybė lengvai išardyti ir perkelti pastatą į kitą vietą ir kitos priežastys skatina permąstyti ir suabejoti ankstesne patirtimi bei nuostatomis projektuotojų bendruomenėje.

Kodėl pastatų medinėmis konstrukcijomis vengiama?

„Dauguma pašnekovų, su kuriais tenka kalbėtis apie pastatus medinėmis konstrukcijomis, vadovaujasi stereotipais ir įsivaizduoja ne modernų daugiaaukštį statinį, kur įrengtos šiuolaikiškos apsaugos nuo gaisro inžinerinės sistemos, bet žemaaukštį rąstinį namuką arba dar blogiau – apleistą Šnipiškių medinuką. Panašiais stereotipais remiamasi ir kalbant apie pastatų saugumą – dalis žmonių netiki, kad apanglėjimo sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga. Arba dar vienas stereotipas – kad mediniame pastate gaisro atveju ugnis būtinai išplis, bus pažeistos laikančiosios konstrukcijos ir pastatas sugrius.

Dabartiniai daugiaaukščiai pastatai yra masyvių klijuotosios medienos konstrukcijų, pasižyminčių geresnėmis ypatybėmis, konstrukcijos turi išdegimą mažinančias dangas, įdiegiamos šiuolaikiškos inžinerinės sistemos, o gaisro plitimui sustabdyti numatomos užsklandos, – detalizuoja specialistė. – Maža to, medinės konstrukcijos turi savo specifiką, o žmonės nenoriai priima naujoves.“

Ar Lietuvos ir kitų šalių reikalavimai stipriai skiriasi?

Lyginant Skandinavijos ir Baltijos šalių statybos techninius reglamentus, reikalavimai skiriasi. Vertinant kiekvienos šalies teisės aktus atskirai, sunku nepastebėti, kad vienur dėmesys labiau fokusuojamas į gaisro sklidimo ribojimą fasadu, nuo fasado krintančių konstrukcijų apsaugą, kitur griežtesni reikalavimai vidaus patalpų apdailai, dar kitur – laikančiosioms konstrukcijoms. „Įvairų požiūrį į saugą diktuoja kiekvienos šalies istorija ir patirtis. Šiuo atveju siūlau sutelkti savo dėmesį ties esminiais klausimais: tai fasado apdaila ir laikančiųjų konstrukcijų degumas bei atsparumas ugniai“, – sako I. Demidova-Buizinienė.

Kuo skiriasi degumo klasės nuo atsparumo ugniai reikalavimų?

Degumo klasė apibrėžiama kaip medžiagos ar gaminio sudėtis, ji turi įtakos liepsnos plitimui ir dūmų susidarymui. Atsparumas ugniai parodo, ar konstrukcija gali atlaikyti apkrovas įvykus gaisrui ir kiek laiko. Pavyzdžiui, plieno ir betono konstrukcijos nedega, pagal degumo klasę abi yra A klasės, bet jų gebėjimas atlaikyti apkrovas gaisro sąlygomis, t. y. atsparumas ugniai, stipriai skiriasi. Plienas, be papildomų apsaugos priemonių, po 5–10 min. nuo gaisro pradžios jau deformuojasi ir pastatas gali sugriūti, o gelžbetoninių konstrukcijų pastatas gaisro poveikį atlaiko net iki 3 valandų.

Statybos produktai pagal LST EN 13501 serijos standartus skirstomi į šias degumo klases:

• pagal gaisro pobūdį – A1, A2, B, C, D, E, F;

• pagal dūmų susidarymą – s1, s2, s3;

• pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą – d0, d1, d2. (LENTELĖ: Statybos produktų degumo klasių taikymo aiškinamoji lentelė)

Kodėl Švedijai pavyko taip išsiskirti medinių pastatų rinkoje?

Švedijos Šelefteo mieste neseniai pastatytas pirmasis pasaulyje 20 aukštų 75 metrų medinis dangoraižis „Sara House of Culture“, o 6 aukštų daugiabučiai ar visuomeniniai pastatai iš CLT plokščių jau nieko nebestebina.

„Švedijos statybos reglamente yra vienas esminis skirtumas, kuris leidžia projektuoti iš medžio, – laikančiosioms konstrukcijoms nekeliami reikalavimai degumo klasei, tik atsparumo ugniai. Todėl jei būtų galima projektuoti konstrukcijas iš plastiko ir jos atlaikytų gaisro poveikį ilgiau nei 60 min., tokios konstrukcijos Švedijoje būtų įmanomos.

Bet šioje šalyje daugiau nei 3 aukštų pastatams fasadų apdailai galima naudoti tik nedegias, t. y. A2-s1,d0 degumo klasės medžiagas. Nuo 3 iki 8 aukštų pastatams apdailai iš lauko galima naudoti žemesnės degumo klasės medžiagas (medį) tik tuo atveju, jei fasadui atlikti specialūs bandymai arba pastate numatyta stacionari gaisro gesinimo sistema. O štai Lietuvoje pastatams iki 8 aukštų apdailai iš lauko galima numatyti specialiomis priemonėmis impregnuotą ar kitaip apsaugotą medį be papildomų inžinerinių sistemų“, – sako I. Demidova-Buizinienė.

Užsienio šalių gaisrinės saugos reikalavimai

„Toliau lyginant statybos techninių reglamentus, ilgą laiką Danijoje laikančiosios pastatų virš 4 aukštų konstrukcijos privalėjo būti nedegios – A2-s1, d0 degumo klasės ir atlaikyti gaisro poveikį iki 60 minučių. Suomijoje konstrukcijos turėjo būti arba nedegios, arba konstrukcijos iš medžio turėjo būti padengtos nedegiais elementais, kurie garantuotų iki 30 min. apsaugą nuo gaisro poveikio, o pačių konstrukcijų atsparumas ugniai – 60–120 minučių. Tik neseniai situacija pradėjo keistis ir atsirado įvairių išlygų, kai galima numatyti žemesnės degumo klasės medžiagas. Mūsų kaimyninėje Latvijoje medinės konstrukcijos nuo 2015 m. įmanomos tik ribotai pastatų paskirčiai (viešbučiams, gyvenamiesiems ir administracinės paskirties) su sąlyga, kad pastato aukštis iki 18 metrų ir jame numatyta vadinamoji sprinklerinė gaisro gesinimo sistema. Tokių pastatų laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai taip pat turi būti bent 60 minučių.

Lietuvoje 3–8 aukštų pastatų laikančiųjų konstrukcijų degumo klasė priklauso nuo gaisro apkrovos: jei gaisro apkrovos kategorija 3, pastate gali būti medinės konstrukcijos; jei 1 ar 2, galimos tik konstrukcijos, kurių degumo klasė A2-s3, d2“, – patikslina specialistė.

Kalbant apie fasadų apdailą, Danijoje turi būti užtikrinta ne žemesnė kaip B-s1,d0 degumo klasė (ką užtikrina impregnuotas medis), o D-s2,d2 degumo klasės produktai gali būti numatyti tik fasadų elementams arba visam paviršiui, bet su sąlyga, kad bus ribojamas liepsnos plitimas fasado paviršiumi. Norvegijoje, kur, kaip žinome, neseniai buvo pastatytas vienas aukščiausių medinių pastatų pasaulyje – „Mjøstårnet“, fasadų degumo klasė turi būti bent B-s3,d0. Suomijoje fasado degumo klasė turi būti B-s2,d0, o jei pastate numatyta sprinklerinė gaisro gesinimo sistema, reikalavimus galima sumažinti iki D-s2,d2 klasės.

„Apibendrindama pasakyčiau, kad skirtingų šalių reikalavimai pastatams iki 3 aukštų beveik nesiskiria, skiriasi nuo 3 iki 8 aukštų, bet kiekvienos šalies normos turi savo pliusų ir minusų“, – sako I. Demidova-Buizinienė.

Lietuvos gaisrinės saugos reikalavimai

Lietuvoje pastatai skirstomi į tris atsparumo ugniai laipsnius.

III laipsnio – paprastai 1–2 aukštų ir nedidelio ploto pastatai, nes šie rodikliai ribojami. Taip pat tokiuose pastatuose stipriai ribojamas žmonių skaičius, reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti, draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri vidiniai laiptai. Trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai), vaikų namai, prieglaudos, globos namai ir kt. šiandien visai negali būti projektuojami III atsparumo ugniai laipsnio. Užtikrinamas atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti bent 10–15 metrų.

II laipsnio – paprastai iki 4 aukštų, leidžiamas didesnis žmonių skaičius, pastato plotas taip pat galimas didesnis nei III atsparumo ugniai pastatams. Atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti minimaliai 8–10 metrų.

I laipsnio – didelio ploto ir paprastai aukštesni nei 4 aukštų pastatai. Atstumas iki kaimyninių pastatų gali sudaryti 6–8 metrus. Žmonių skaičius pastate beveik neribojamas. Reikalingas vandens debitas gesinti mažesnis nei III ar II atsparumo ugniai pastatams.

„Jei nagrinėtume situaciją bendrai, o ne gilintumės į pavienius atvejus, Lietuvoje jau dabar yra sudaryta galimybė projektuoti pastatus medinėmis konstrukcijomis, tik yra trys esminiai apribojimai:

1) pastato grindų altitudė negali būti aukštesnė nei 26,5 m;

2) gaisro apkrovos kategorija turi būti 3;

3) patalpose, kur gali susidaryti didelis žmonių skaičius, apdailai iš vidaus turi būti naudojamos nedegios medžiagos, todėl medines laikančiąsias konstrukcijas greičiausiai reikės uždengti.

Jei pastatas yra iki 8 aukštų, statytojo negąsdina tokios inžinerinės sistemos kaip dūmų šalinimas koridoriuje ar viršslėgis laiptinėje (dažnai šios sistemos ir taip yra privalomos), o laiptinių apdailai galima parinkti nedegias medžiagas, kliūčių projektuoti pastatą iš medinių ar kombinuotųjų konstrukcijų Lietuvoje nėra“, – komentuoja specialistė.

Mūsų šalies architektai, statytojai ir inžinieriai, suprasdami, kad statybos iš medinių konstrukcijų yra ateitis, vis labiau įsidrąsina ir stengiasi priimti medinių pastatų iššūkius. Apie tai liudija šiuo metu jau pastatyti ir įgyvendinami tokie projektai kaip sporto kompleksas ir privatus darželis „JU2“ (projektavimo įmonė „Archas“); vaikų darželis „Pelėdžiukas“ („DO architects“); „Office de architectura“ administracinis pastatas Algirdo g., Vilniuje, taip pat šiuo metu projektuojamas valstybinės miškų urėdijos pastatas netoli Vievio (autoriai „Afterparty“ ir „Išora x Lozuraitytė studio“); ir kiti.

„Turime puikią bendruomenę, kuri projektuoja Skandinavijos ir Lietuvos rinkai, yra susidūrusi su medinių konstrukcijų specifika, todėl tokie specialistai galėtų daug ką išgryninti. Norėčiau pakviesti diskutuoti architektus, gaisrinės saugos projektuotojus, konstruktorius ir inžinierius, kurie turi projektavimo patirties dirbant su medinėmis konstrukcijomis“, – sako I. Demidova-Buizinienė.

Pasak specialistės, domėjimasis ir gilinimasis į projektavimą iš medinių konstrukcijų šiuo metu jai daugiau yra kaip pomėgis: „Susidaro įspūdis, kad ši sritis Lietuvoje neištyrinėta, atrodytų, lyg sąmoningai vengiama medinių konstrukcijų. Negana to, projektuotojų bendruomenėje paskleista daug klaidinančios informacijos. Todėl tolesni planai būtų susiję su informacijos sklaida, kad statyba iš medinių konstrukcijų Lietuvoje yra įmanoma, reikia tik tikėti savo idėja ir turėti kantrybės. Per pastaruosius metus teko prisidėti tik prie kelių pastatų iš medinių konstrukcijų projektavimo. Derinimai su ekspertais vyko sunkiai, vis jautėsi abejonės ir nepasitikėjimas. Todėl, užuot sprendus techninius klausimus, tekdavo narplioti teisinius.“

‎‎[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]

Kalbėdama apie apribojimus paminėjote, kad aukštesniam pastatui gaisro apkrovos kategorija turi būti 3 (degiųjų medžiagų kiekis ribojamas iki 600 MJ/m²). Kas ir kaip ją nustato?

Gaisro apkrovos kategoriją įprastai apskaičiuoja gaisrinės saugos specialistas rengiant projektinę dokumentaciją, o priklauso ji nuo ploto, kintamos (baldai, įranga) bei nekintamos (pastato konstrukcijos, apdaila) gaisro apkrovos. Taip pat turi įtakos ir inžinerinės sistemos, užtikrinančios saugią žmonių evakuaciją (pavyzdžiui, gaisro aptikimo signalizacija, dūmų šalinimo sistema), ir gaisro gesinimo sprendimai (pavyzdžiui, ugniagesių-gelbėtojų komandos tipas, stacionari gaisro gesinimo sistema). Dėl to, kad gana daug įvairių parametrų turi įtakos rezultatui, galima visas šias sistemas ir priemones įvairiai derinti ir taip didinti arba mažinti apskaičiuotą gaisro apkrovą. Aišku, ne visų sistemų galima atsisakyti, nes dalis jų gali būti privalomos pagal teisės aktus, bet vis tiek yra galimybė jas kombinuoti ar modifikuoti.

Kaip pasirinkti gaminius, atitinkančius norimą degumo klasę?

Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai – dokumentas, Lietuvoje apibrėžiantis konstrukcijų (pavyzdžiui, kolona) ir statybos gaminių (pavyzdžiui, fasado apdaila) degumo klasės reikalavimus. Kiti normatyviniai dokumentai (Statybos techninis reglamentas (STR) ir kt.) tai papildo specializuotai.

Žinant konkrečius reikalavimus, jau galima parinkti statybinę medžiagą. Statybos techniniame reglamente ar kituose normatyviniuose dokumentuose nėra statybinių medžiagų ar gaminių sąrašo su jų degumo klasėmis, todėl, žinant reikalavimus, rinkoje turi būti ieškomi variantai. Parenkant gaminius, reikia tikrinti jų sertifikatus arba rinktis priemones, kurios gaminiui suteiktų reikiamų savybių (pavyzdžiui, didinant medinių konstrukcijų degumo klasę gali būti naudojamas specialus lakas arba mineralinė vata).

Atstumai iki pastatų – Lietuvoje pastato, atitinkančio I atsparumo klasę, atstumas iki artimiausių statinių turi būti ne mažiau 6–10 metrų. Ar tai reiškia, kad mieste aukštuminių medinių pastatų buvimas yra jų sąlygojamas?

Reikalaujamas atstumas tarp pasatų (kaimyninio ir projektuojamo) priklauso nuo jų atsparumo ugniai laipsnio. Pavyzdžiui, tarp I atsparumo ugniai pastatų minimalus atstumas gali sudaryti tik 6 m, o taikant papildomas priemones (įrengus hidrantą ne toliau kaip 100 m ar ugniasienę) – ir dar mažesnis. Šis reikalaujamas atstumas vienodas ir gelžbetoninių, ir metalinių, ir medinių konstrukcijų pastatams, todėl, sakyčiau, svarbu ne iš kokių konstrukcijų pastatytas pastatas, bet kaip užtikrinama pastate apsauga nuo gaisro – kokios priemonės numatytos ugnies plitimui stabdyti ir kiek laiko pastatas gali atlaikyt gaisro poveikį. Vertinant, kad medinių konstrukcijų pastatai pasižymi puikiu atsparumu ugniai (kalbu ne apie apleistus medinukus), atstumas iki kaimyninio pastato nėra ta problema, kuri šiandien Lietuvoje apsunkina medinių daugiaaukščių pastatų statybą.

Vandens kiekis pastatams gesinti – kaip jis nustatomas? Kokia turi būti gaisrinė įranga?

Reikalavimai įrangai gaisrams gesinti pastatams iš medžio nieko nesiskiria nuo įrangos gesinant pastatus iš gelžbetonio ar plieno. Gali tik nežymiai skirtis vandens poreikis.

[/su_note]

‎‎[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai (plačiau rašyta: https://sa.lt/gaisrinis- saugumas-ateities-statybose-is-medzio/). Redakcija pasiteiravo Aplinkos ministerijos, kokie pokyčiai vyksta šiuo metu.

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Loreta Pilkienė: „Esminiai iššūkiai sietini su tuo, kaip tinkamai pakeisti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas, įgalinant statinio projektuotojus taikyti pažangesnius projektavimo metodus, tačiau kartu atrandant ir pritaikant tą patį saugos lygį užtikrinančias priemones.“

Kas šiuo metu vadovauja suformuotai darbo grupei, siūlančiai naujas galimybes statyboms iš medžio?

Loreta Pilkienė: Darbo grupė jau baigusi savo veiklą ir pateikusi siūlymus aplinkos ministrui, kokių priemonių ir veiksmų reikėtų imtis, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir jos veiksmų įgyvendinimo plano priemonę, kad būtų galima nuo 2024 m. visuomeninius pastatus projektuoti ir statyti panaudojant juose ne mažiau kaip 50 proc. medienos ar kitų atsinaujinančių organinių medžiagų. Darbo grupė pasiūlė priemones, pagal kurias turėtų būti kuriamas naujas ir keičiamas esamas teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, gaisrinės saugos reikalavimai, statybos techniniai reglamentai, užtikrinami rinkos pajėgumai ir gebėjimai suteikti reikiamas paslaugas, produktus ir sprendimus, stiprinami ir pritaikomi viešojo sektoriaus valdomi informaciniai ištekliai ir pajėgumai.

Ar per pastaruosius metus įvyko reikšmingesnis progresas šioje srityje? O jeigu ne – kokios priežastys labiausiai stabdo procesą ir įsipareigojimus šiuo metu?

Dalis darbo grupės pasiūlytų priemonių yra pradėtos įgyvendinti, dėl kitų pasiūlymų vyksta tarpinstitucinės diskusijos.

Aplinkos ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad, atliekant ypatingųjų ir neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų visuomeninės paskirties pastatų statybos, rekonstravimo projektavimo paslaugų, statybos, rekonstravimo darbų pirkimus, kurie finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, nuo 2024 m. sausio 1 d. taikyti reikalavimą projektuojant ir statant statinius panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių.

Ministerija šiuo metu rengia projektų finansavimų sąlygų aprašus, pagal kuriuos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bus teikiama parama gamybinių pajėgumų, skirtų modulinių skydinių konstrukcijų iš medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių išteklių, sukūrimui ir bandomųjų projektų įgyvendinimui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra parengęs Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų projektą, įgyvendinantį dalį darbo grupės pateiktų pasiūlymų.

Kokios statybų reglamento dalys ar gaisrinės saugos reikalavimai, trukdantys pradėti medinių visuomeninių ir daugiaaukščių pastatų statybas būtų labiausiai keistini?

Esama norminių dokumentų sistema sudaro galimybes projektuoti ir statyti pastatus iš medinių konstrukcijų, tačiau riboja jų aukštingumą ir erdvinius sprendinius. Statybos techniniai reglamentai, kaip norminių dokumentų sistemos dalis, iš esmės nevaržo pastatų iš medinių konstrukcijų projektavimo ir statybos. Esminiai iššūkiai sietini su tuo, kaip tinkamai pakeisti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas, įgalinant statinio projektuotojus taikyti pažangesnius projektavimo metodus, tačiau kartu atrandant ir pritaikant tą patį saugos lygį užtikrinančias priemones.

[/su_note]