Kartu su naujojo išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybų pradžia Lietuvos oro uostai atvers ir naują veiklos puslapį. Pasak Arno Dūmano, Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo, naujasis terminalas bus moderniausias oro uosto terminalas ne tik Lietuvos tinkle, bet ir visame Baltijos šalių regione, o šio projekto pabaiga ateityje leis tęsti esamų terminalų konversijas.

„Dar prieš šešerius metus visos prognozės rodė, kad ateityje keleivių srautas sparčiai augs. Pandemija gal ir nukėlė buvusius planus laiko prasme, tačiau šiuo metu aviacija vėl grįžo į savo apimčių augimą ir poreikiai lieka tie patys, todėl norime didinti Vilniaus oro uosto keleivių pralaidumą, o tai reiškia ir užtikrinti kokybišką bei technologiškai pažangų aptarnavimą. Naujojo terminalo statybos jau vyksta visu pajėgumu“, – sakė Arnas Dūmanas.

Pirmieji naujojo terminalo keleiviai – jau 2025 metais

Pasakodamas apie pasirengimo statyboms etapą Lietuvos oro uostų atstovas prisimena 2017 m. Jo teigimu, tuo metu buvo pasiektos projektinės ir technologinės esamos infrastruktūros ribos, kurios tada dar leido patogiai aptarnauti augantį keleivių skaičių.

„2017 m. Vilniaus oro uoste aptarnavome daugiau nei 4 mln. keleivių per metus. Piko metu terminalai aptarnaudavo apie dešimt skrydžių arba 1400 keleivių per valandą. Jau tuomet buvome ties galimybių riba, kadangi visi keleiviai turėdavo praeiti pro senąjį terminalą, per aviacijos saugumo patikrą, registracijos į skrydžius procedūras. Bagažo sistemos taip pat nebeatitiko aukščiausių kokybės standartų. Remdamiesi esamomis tendencijomis galėjome nuspėti, kad ateityje keleivių skaičius augs bent dvigubai, todėl turėjome priimti strateginį sprendimą, kaip elgtis – pertvarkyti senąjį terminalą arba statyti naują,“ – pasakojo A. Dūmanas.

Jo teigimu, buvo svarstoma apie galimybę pertvarkyti senąjį terminalą, tačiau buvo susidurta su ploto stoka, infrastruktūros nepritaikymu naujoms technologijoms diegti. Taip pat jau tuomet buvo aiškiai suprantama, kad prieš keliasdešimt metų pradėta ir vėliau vykusi terminalų plėtra į perono gylį buvo klaidingas pasirinkimas. Tada buvo priimtas sprendimas šalia senojo terminalo statyti naują terminalą, kuris leistų iš esmės spręsti susidariusias problemas. A. Dūmano nuomone, senojo terminalo pertvarka būtų tik amortizavusi kylančius iššūkius ir tęstų įsisenėjusias problemas ateityje. Be to, darbai būtų praktiškai neįmanomi nestabdant oro uosto veiklos.

„Tiek svarstymo stadijoje, tiek šiandien, kai jau vykdome naujojo terminalo statybas, viena iš pagrindinių užduočių lieka, kad Vilniaus oro uosto veikla nesustotų dėl vykdomų darbų. Negalime sau leisti sostinės oro uostą uždaryti keleriems metams ir tik tada turėti naują terminalą. Mūsų prioritetas visada buvo išlaikyti veiklos tęstinumą vykstant tokios apimties darbams. Nors dėl pandemijos teko koreguoti modernizacijos planus ir statybų pradžią, pasiruošimo darbai nesustojo, todėl šiandien galime tikėtis, kad pirmieji naujojo išvykimo terminalo keleiviai išvyks jau 2025 metų pradžioje,“ – teigė A. Dūmanas.

Jis pridūrė, kad statybų vieta ruošiama jau nuo 2022 m. pabaigos, per 2023–2024 m. turėtų iškilti pastato konstrukcija. Kaip teigė A. Dūmanas, jau 2023 m. turėsime galimybę paliesti ir pajausti naujojo terminalo pastatą, o 2024 m. bus diegiama didžioji dalis technologinių sprendimų, įrengiamas terminalo vidus ir jo prieigos. Vėliau liks testavimo darbai, todėl tikimasi, kad jau 2025 m. I ketvirtį pirmasis keleivis galės išbandyti naująjį išvykimo terminalą.

Kituose etapuose – esamų terminalų konversija

Nors naujasis terminalas bus moderniausias pastatas visuose Lietuvos oro uostų filialuose, jis padės spręsti ir praeityje padarytas oro uosto plėtros klaidas ir padės išvengti galimų iššūkių ateityje. Pasak A. Dūmano, senojo terminalo projektas ribojo plėtros galimybes.

„Dalis plėtros problemų buvo užprogramuotos jau nuo seno, kadangi esami keleivių terminalai buvo klaidingai, keliais etapais plečiami į perono pusę – tiesiog į priekį, o ne lygiagrečiai perono, kas išspręstų daug dabartinių problemų. Taip pat tai ribojo mūsų galimybes plėsti tiek laipinimo galerijas, tiek visą terminalą taip, kaip jis turėtų būti plečiamas – per efektyvų keleivio kelią, per funkcijų aiškumą. Naujasis terminalas sprendžia visas šias problemas ir duoda toną tolesnei plėtrai, esamų terminalų rekonstrukcijai“, – teigė A. Dūmanas.

Naujasis išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste jau netolimoje ateityje užtikrins galimybę moduliniu principu lygiagrečiai plėstis į pietinę dalį, taip pat leis rekonstruoti ir senuosius terminalus.

„Kol vykdėme pasiruošimo darbus diegėme naujus technologinius ir procesų tobulinimo sprendimus senajame terminale, tačiau naujasis terminalas bus visiškai nauja kokybės kartelė tiek teikiamų paslaugų, tiek galimybių keleiviams prasme. Terminalas turės dvigubai didesnį pralaidumą lyginant su senuoju. Registracijos vietų išplėtimas, bagažo konvejerinės sistemos atnaujinimas bei aviacijos saugumo postų plėtra leis padidinti keleivių pralaidumą du kartus – galėsime aptarnauti apie 2400 keleivių per valandą,“ – pasakojo A. Dūmanas.

Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento direktoriaus teigimu, pastačius naująjį terminalą bus galima plėsti ir paslaugas keleiviams. Pavyzdžiui, naujajame terminale bus įrengta vieninga, moderni, efektyvi ir dvigubai pralaidesnė bagažo sistema, nei buvusi senajame terminale.

Taip pat naujajame terminale nemažai dėmesio bus skiriama operacijų ir procesų automatizacijai – atsiras bagažo savitarnos sistema, kai keleivis pats, be registracijos agento pagalbos, galės užregistruoti savo bagažą ir jį atiduoti, atsiras ir automatinis bagažo skenavimas, kuris leis nustatyti, ar bagažas yra saugus, o tai sumažins žmogiškosios klaidos tikimybę.

Dėmesys aplinkosaugai

Pasak A. Dūmano, įgyvendinant naujojo išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybų projektą daug dėmesio skiriama aplinkosaugai. Kaip vieną iš projekto išskirtinumų jis mini tarptautinį BREEAM sertifikatą, kuris nurodo atitikimą „žaliojo“ pastato reikalavimams.

„Suteikus šį sertifikatą naujajam išvykimo terminalui Vilniaus oro uoste įgijome pranašumą prieš daugelį aviacijos sektoriaus konkurentų, kadangi nedidelės dalis oro uostų gali pasigirti šio sertifikato turėjimu. BREEAM sertifikato standartus taikėme tiek planuodami patį projektą, tiek diegdami priemones, kurios leistų užtikrinti reikalavimų laikymąsi ir vėlesniuose etapuose, pavyzdžiui, statybų bei jo naudojimo metu.“ – pasakojo A. Dūmanas.

Naujasis pastatas, kaip teigė A. Dūmanas, remiantis BREEAM standartais, naudos penkis kartus mažiau šildymo energijos negu dabartiniai tipiniai pastatai. Taip pat bus palankus aplinkai – projekte taikomi sprendimai yra paremti atsinaujinančia energetika, pavyzdžiui, numatytos vietos saulės baterijoms. Šie sprendimai prisidės ir prie ilgalaikių oro uostų tikslų įgyvendinimo – tapti klimatui neutraliu oro uostu.

„Vienas iš BREEAM sertifikato rodiklių yra neutralumo klimatui rodiklis – tai apima energijos kiekius šildymui ir vėsinimui, vandens suvartojimą, vidaus aplinką, generuojamą taršą, naudojamų medžiagų atitikimą darnos sampratai, atliekų tvarkymą, ekologiją projektavimo ir statybos valdymo procesus. Kiekviename projekto įgyvendinimo etape keliame sau aukščiausius standartus ir siekiame tapti nulines emisijas generuojančiu oro uostu,“ – sakė A. Dūmanas.

Keisis transporto schema

Naujasis išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste taps visiškai nauja keleivių patirties ir teikiamų paslaugų kokybės kortele, todėl planuojant projektą atsižvelgiama ne tik į paties terminalo erdves, bet ir į jo prieigas. Kaip teigė Lietuvos oro uostų atstovas, dėl to bus pertvarkoma ir eismo schema priešais oro uostą. Tai leis lengviau orientuotis transporto ūkyje ir optimizuoti transporto sistemą.

„Šiuo metu susiduriame su situacija, kai terminalo prieigos suskirstytos į daug aikštelių. Vienos skirtos ilgalaikiam stovėjimui, kitos trumpalaikiam. Dabartinė schema yra pakankamai sudėtinga, todėl planuojant naujojo terminalo prieigas kaip vieną iš tikslų kėlėme eismo sistemos optimizavimą. Buvo priimtas sprendimas greta naujojo terminalo organizuoti žiedinį eismą – tai leis didinti transporto pralaidumą,“ – pasakojo A. Dūmanas.

Jo teigimu, siekiant optimizuoti transporto srautus taip pat nemažai dėmesio bus skiriama viešojo transporto bei vežėjų integracijai į transporto schemą. Be to, visos šiuo metu esančios aikštelės bus sujungtos į vieną visumą – šis sprendimas transporto pralaidumą padidins du kartus lyginant su dabar esamu.

Visą naujausią informaciją apie naująjį Vilniaus oro uosto terminalą rasite specialiame polapyje.