Sovietmečiu Pylimo gatvėje iškilęs gėlių parodų ir pardavimo paviljonas šiandien minimas greta kitų vertingų Vilniaus architektūros pavyzdžių. Apleistą pastatą centrinėje miesto dalyje naujam gyvenimui prikelti užsimoję šeimininkai į pagalbą pasitelkė Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentus. Neabejojama, kad daugiau nei pusšimtį metų skaičiuojantis pastatas taps miestiečių traukos vieta.
Idėjų paieškai – kūrybinės dirbtuvės
Buvusį gėlių paviljoną pritaikyti kavinės funkcijai ir galutinai sukurti jos interjerą – su tokia užduotimi dabartinis paviljono savininkas menininkas ir verslininkas Augustinas Beinaravičius kreipėsi į VDA Interjero dizaino katedros dėstytoją architektę Laurą Malcaitę.
„Kavinė jau kurį laiką veikia, tačiau interjeras nėra įrengtas iki galo, nes nebuvo aiškios koncepcijos. Kadangi VDA trečio kurso studentai nagrinėja maitinimo įstaigų interjerus, kilo mintis paviljone suorganizuoti kūrybines dirbtuves – suteikti jaunimui galimybę padirbėti su realiu nekasdienišku objektu ir užsakovu. A. Beinaravičius pritarė idėjai, tad šios kūrybinės dirbtuvės tapo puikiu verslo ir mokslo institucijos bendradarbiavimo pavyzdžiu“, – paaiškino architektė.
Buvusio gėlių paviljono rekonstrukcijos projektą parengė architektas Darius Spranaitis, lauko terasų projektą – architektų grupė PUPA (ang. „Public Urbanism Personal Architecture“).
Dviejų savaičių trukmės kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę studentai pateikė savo siūlymų, kaip galėtų atrodyti 1961 metais suprojektuotas erdvus pastatas su vidiniu kiemu. Projektuose turėjo atsispindėti pagrindinė erdvių koncepcija, atmosfera ir nuotaika. Studentai projektų nedetalizavo iki baldų. Svarbesnė užduotis šešioms kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusioms komandoms buvo atskleisti interjero koncepciją pasitelkus maketą, maketo fotofiksacijas, fotomontažus ir eskizus. Projektus vertino ir komentavo architektai Aurimas Sasnauskas, Monika Zemlickaitė, Giedrė Datenytė ir A. Beinaravičius.
Kūrybines dirbtuves organizavusi architektė L. Malcaitė teigė, kad gėlių parodoms ir pardavimui skirtas paviljonas visų pirma išsiskiria savo tipologija – paviljonų architektūros analogo Vilniuje nėra.
„Šis objektas – įdomus ir pirmine funkcija, ir architektūra – jis atviras greta esančiam skverui ir miestui. Manau, ši vieta galėtų būti ypač patraukli miesto gyventojams. Šiuo metu kavinė jau veikia, tačiau visi darbai atliekami pamažu, etapiškai, – komentavo pašnekovė. – Grąžinamas tikrasis paviljono veidas, perimetru atidengiamos vitrinos. Interjere atidengtos ir eksponuojamos lubų konstrukcijos – jos, keičiantis savininkams, apaugo ne vienu sluoksniu naujadarų, svetimkūnių.“
Pirminė paviljono funkcija neliks pamiršta. A. Beinaravičius iš pradžių puoselėjo planus įrengti vietą, skirtą gėlių pardavimui, tačiau kol kas ketinama kavinės erdves pripildyti gėlių, kurių būtų galima įsigyti, arba pasiūlyti miestiečiams į buvusiame gėlių paviljone įkurtą kavinę „Paviljonas“ atnešti jiems nebereikalingų augalų.