Aplinkos ministerija supaprastino pakrančių apsaugos juostų nustatymo procesą, ji sieks bent penkis metrus.

Aplinkos ministerija trečiadienį pranešė, kad taip siekiama užtikrinti efektyvesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą nuo taršos, pakrančių ekosistemų stabilumą, kartu  mažinama administracinė našta žemės savininkams, ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms ir asmenims.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytas įsakymas, patvirtinantis atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką, įsigalios nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Pasak pranešimo, naujojoje tvarkoje atsisakoma dabartinio pakrantės juostos nustatymo vietovėje pagal faktinę situaciją (įvertinant šlaito buvimo faktą, matuojant pakrantės žemės paviršiaus vidutinį polinkio kampą) ir pereinama prie fiksuoto dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo.

Pagal naują tvarką, vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos bus nustatomos toms upėms, ežerams, tvenkiniams ir kitiems vandens telkiniams, kurie registruoti Upių, ežerų, tvenkinių kadastre, taip pat Kuršių marių rytinei pakrantei nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės ribos iki Lietuvos ir Rusijos sienos.

Ministerija pranešime nurodo, kad minimalus pakrantės apsaugos juostos dydis didinamas iki 5 metrų – tokio pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie 10 kilometrų ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, kūdrų iki 2 ha.

10 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie ilgesnių kaip 10 bet trumpesnių kaip 100 kilometrų upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 10–200 ha, dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas – 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų.

Prie 100 kilometrų ir ilgesnių upių, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas – 200 ha ir didesnis, bus nustatoma 30 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta. Didžiausia – 100 metrų pakrantės apsaugos juosta nustatoma Kuršių marių rytinei pakrantei.

Taip pat atsisakoma išimčių, leidžiančių mieste nenustatyti pakrantės apsaugos juostos, pasak ministerijos, juose ypač svarbu išsaugoti išlikusias natūralias pakrantes, atkurti jose sutrikdytus migracinius ryšius ir stiprinti jų teikiamas ekosistemines paslaugas. Miestuose nustatoma iki 10 metrų pakrantės apsaugos juosta (prie mažesnių vandens telkinių – 5 metrų).

Pranešime nurodoma, kad šie pakeitimai neužkirs kelio realizuoti jau patvirtintų projektų. Numatyta, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statinių projektų sprendiniai, susiję su veiklos reglamentavimu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose lieka galioti.