Prieš 17 metų gimusi idėja Vilniuje pastatyti Lietuvos ir Rusijos  kultūros ir verslo bendradarbiavimo centrą, arba vadinamuosius „Maskvos namus“, galutinai žlugo – Vilniuje tokio centro nebus, galutinai nutarė teismas. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė statytojų – „Maskvos kultūros ir verslo centro – Maskvos namai“ skundą dėl neišduoto statybos leidimo „Maskvos namams“, pranešė Vilniaus savivaldybė.  

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, jog teismo sprendimas padėjo galutinį tašką savivaldybės ir „Maskvos namų“ ginčo istorijoje.

„Mes teisūs, neleidę tolesnių statybų, o „Maskvos namai“ – neteisūs. Nesileidžiame kvailinami. Džiaugiuosi, kad dabar, po teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo, tai sakau ne tik už save ir Vilniaus savivaldybę, bet ir už mūsų valstybę. Ačiū!“ – pranešime teigė R. Šimašius.  

„Tokiu teismo sprendimu yra ribojama „Maskvos namams“ Konstitucijos laiduojama ūkinės veiklos laisvė, (…) netaikant šio ribojimo būtų pažeidžiamas visai visuomenei reikšminga vertybė – nacionalinis saugumas“, – teigia savivaldybė.

Anot jos, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad patys statytojai neįrodinėjo, kad „Maskvos namai“ nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.  

LVAT atstovai BNS teigė, kad bylos medžiaga yra nevieša. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 metų liepą taip pat atmetė statytojų skundą dėl neišduoto statybos leidimo. Pasak jo, savivaldybės sprendimas atsisakyti derinti pastato projektinius pasiūlymus, remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, yra pagrįstas.

„Maskvos namų“ statytoja viešoji įstaiga Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai teismo prašė panaikinti savivaldybės sprendimą atmesti statinio projektinius pasiūlymus ir įpareigoti svarstyti juos iš naujo.

Savivaldybė tuomet aiškino nepritarianti statyboms, nes iš VSD gavo informacijos, kad projekto funkcija kelia rizikų šalies saugumui. 2018 metais R. Šimašius sakė, jog „objektas yra Kremliaus propagandos įrankis ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

2017 metų VSD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad „Maskvos namų“ projekto perspektyvos Vilniuje „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.

Statytojai leidimą iš naujo gauti turėjo po to, kai 2016 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino Statybos inspekcijos ieškinį bei panaikino 2008 metais išduotą pastato statybos leidimą.

Statytojai, savo ruožtu, buvo įpareigoti per trejus metus iš naujo parengti projektą, gauti statybos leidimą ir sumažinti statinį vienu aukštu. Statybos leidimo gavimo laikas turėjo baigtis 2020 metų lapkričio 30 dieną, o statinio nugriovimo – 2021 metų gegužės 30 dieną.

2020 metų kovą Vilniaus apygardos teismas nusprendė šį terminą pratęsti dvejiems metams.

Statybų inspekcija teismui buvo nurodžiusi, kad pagal savivaldybės patvirtintą detalųjį planą, A.Juozapavičiaus g. 30 Vilniuje turėjo būti pastatytas šešių aukštų pastatas, tuo metu „Maskvos namų“ projekte atsirado septyni aukštai. Inspekcija nurodė, kad pažeistas ir detaliajame plane nustatytas sklypo užstatymo tankumas – vietoj 70 proc. buvo 74 procentai.

Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tuomet nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje.

Skelbta, kad šie namai būtų kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas – sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.