Teismas leido energetikos projektų statybos bendrovei „Žilinskis ir Co“ atsiimti ieškinį, kuriuo ji norėjo stabdyti elektros tinklų sichronizavimui su žemynine Europa būtinos linijos Darbėnai-Bitėnai vakarų Lietuvoje statybų konkursą. 

Vilniaus apygardos teismas praėjusį pirmadienį patenkino „Žilinskio ir Co“ prašymą ir paliko jos ieškinį nenagrinėtą. Bendrovė gegužės pradžioje prašė teismo pripažinti neteisėtais elektros perdavimo įmonės „Litgrid“ skelbtus konkrečius rangos sutarties reikalavimus bei nutraukti konkursą.  

Tačiau birželio 17 dieną statybos bendrovė paprašė teismo ieškinį atsiimti, o argumentai teismo nutartyje nedetalizuojami. Teismo nutartis per savaitę gali būti skundžiama.

Balandį skelbta, kad „Litgrid“ ieško 330 kV linijų Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai projektuotojų ir rangovų.

„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sakė, kad naujos linijos sustiprins tinklą, sujungdamos Darbėnus, kur prasidės „Harmony Link“ jungtis, su Lietuvos sistemos rezervą šiuo metu užtikrinančia Kruonio hidroakumuliacine elektrine.

Linijos Darbėnai-Bitėnai ilgis sieks beveik 140 km. 330 kV oro linija yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų sinchronizavimo projektų, turinčių strateginę svarbą valstybei. 

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizavimąsi su Europa planuojama baigti 2025 metais. 

„Žilinskis ir Co“ pernai uždirbo 2,247 mln. eurų grynojo pelno – beveik 46 kartus daugiau nei 2019 metais (49 tūkst. eurų). Įmonės pajamos per metus augo 38 proc. iki 66,271 mln. eurų (48,054 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Tai yra didžiausia apyvarta nuo bendrovės įkūrimo. 

„Žilinskis ir Co“ akcijas valdo trys fiziniai asmenys, kurių vienas valdo 99 proc. akcijų. 

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.