Vilniaus bendrojo plano rengimas – finišo tiesiojoje, jau matyti sėkminga pabaiga, interviu sako Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Jo teigimu, pagrindinis naujo plano tikslas yra subalansuoti plėtrą taip, kad miestas visomis kryptimis plėtotųsi tolygiai. Jis pripažįsta, kad detalesnis, skaidresnis, aiškesnis bendrasis miesto žemėlapis yra tik galimybių, o ne investicijų planas – jis suteiks verslui galimybių investuoti, o ne nubrėš privalomas permainas.  

Plėtra – į pietinę ir pietrytinę miesto dalį

Pasak M. Pakalnio, plane atsispindės ir politiniai, strateginiai plėtros prioritetai – norima, kad sostinė judėtų į pietinę, pietrytinę miesto dalį.

„Analizės rodo, kad ten ir socialinių problemų yra daugiausia, ir teritorijų patrauklumas yra ženkliai mažesnis, ir gyventojai ten socialiai silpnesni. Tas ligšiolinis miesto judėjimas šiaurės vakarų kryptimi išbalansavo pačią miesto struktūrą, nes miestas tęsiasi viena kryptimi ir centras tampa nebe centru – visi ryšiai išilgėja. Tai naujasis bendrasis planas yra bandymas miestą pastatyti ne ant vienos kojos ties BIG’u, o ant dviejų kojų ties oro uostu ar Nemėžiu“, – pasakojo M. Pakalnis.

„Todėl ir toliau bus skatinamos investicijos į teritorijas pietinėje miesto dalyje aplink oro uostą: numatyta visos teritorijos palei Dariaus ir Girėno gatvę konversija, tolesnis Kalnėnų rajono plėtojimas į šiaurę nuo Minsko plento, nes ten yra daug teritorijų, kurios yra arti miesto centro, o jį galima greitai pasiekti ir viešuoju transportu. Be to, tos teritorijos yra patrauklios, švarios ir tinkamos gyventi“, – kalbėjo miesto architektas.   

Pasak M. Pakalnio, planuojamas Naujininkų atsinaujinimas – iš socialinio „autsaiderio“ jis turi  potencialo tapti naujuoju Užupiu.

„Bendrojo plano tikslas yra subalansuoti, kad neatsitiktų tokios deformacijos, kad miestas nubėgo į vieną pusę ir visa infrastruktūra dėl to išbrango ir mes staiga nebesuprantame, kodėl vanduo brangsta, o tai atsitinka dėl to, kad vamzdynai dirbtinai turi ilgėti. Šituos dalykus planas turi sužiūrėti“, – aiškino jis.

[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]

Taip pat skaitykite:

NT rinka laukia naujo Vilniaus bendrojo plano, bet mato ir jo trūkumų

[/su_note]

M. Pakalnis teigė, kad miestas sieks daugiau investicijų ir į miegamuosius sostinės rajonus, kad jie taptų labiau multifunkciški. 

„Dabartinis bendrasis planas šiuos rajonus yra užkonservavęs. Naujajame plane esame išskyrę savivaldybės valdomas žaliąsias teritorijas t.y. alėjas, skverus, parkelius, didesniuosius parkus, kuriuos mes prižiūrėsime. Tada tinkamai sutvarkysime transporto struktūrą. O konversiniuose projektuose mes pirmiausia žiūrėsime, kad į šiuos rajonus ateitų paslaugos, darbo vietos, kad sumažėtų jų monofunkciškumas“, – pabrėžė M. Pakalnis. 

„Dabar žmones iš šių rajonų juda į darbus centre ir po to atgal, o jeigu priskaičiuosime, kad veža vaikus į mokyklą – tai gaunasi didelė švytuoklinė migracija, kurią padaro tas mano minėtas monofunkciškumas. Pagrindinis naujojo bendrojo plano uždavinys toje vietoje sukurti kuo daugiau multifunkciškumo“, – apie miesto viziją pasakojo architektas. 

Kalbėdamas apie transporto infrastruktūrą, M. Pakalnis tikino, kad nutiesus vakarinį aplinkkelį, būtinos jungtys rytų-vakarų kryptimi – Mykolo Lietuvio ir Šiaurine gatvėmis, kurios atliktų  magistralinių kelių funkciją. 

„Tada išsikeltų eismas iš gyvenamųjų namų gatvių ir dėl to mažiau kentėtų gyventojai. Kiti dalykai yra labiau susiję su infrastruktūros pagerinimu, kad atsirastų adekvatus visų rūšių susisiekimo tinklas, nes iki šiol automobilininkai turėjo per didelį prioritetą mieste ir ilgą laiką“, – kalbėjo miesto vyriausiasis architektas.

Kita vertus, pasak jo, norima perdėlioti transporto prioritetus – pirmiausia pėstytis, po to dviratininkas, viešasis transportas ir galiausiai automobilis.  

„Naujajame plane bus siekiama tai subalansuoti ir pasakyti, kad visi eismo dalyviai yra lygiateisiai: prioritetas prasideda nuo pėsčiojo ar neįgaliojo, po to eina dviratininkas, viešasis transportas ir tik galiausiai automobilis. Šiuo bendruoju planu norėtume perlaužti stereotipinį mąstymą“, – sakė M. Pakalnis.

Bendrasis planas – gyvenimo būdą apibrėžiantis dokumentas

Jis tikisi, kad naujasis miesto plėtros žemėlapis taps ne matematiniu erdvių užstatymo, o gyvenimo būdą apibrėžiančiu dokumentu. 

„Naujajame plane mes nuo matematinių skaičiavimų atėjome prie urbanistinių dalykų t.y identifikavome užstatymo tipologiją, o kartu su ja ir gyvenimo būdą. Mes nustatėme apie 20 užstatymo tipologijų – pavyzdžiui, skirtingas užstatymas yra Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Karoliniškėse, Tarandėje ar Balsiuose. Tai iš tos skirtingos užstatymo tipologijos seka skirtingi užstatymo rodikliai, skirtingas gyvenimo būdas, viešųjų erdvių kūrimo būdai ir daugelis kitų dalykų. Ir tai, kad tuos plano rodiklius mes padarėme pagal tą tipologiją, man, kaip urbanistui, yra vienas svarbiausių dalykų“, – pasakojo M. Pakalnis.

Pasak jo, naujajame plane gerokai sumažinti didžiosios miesto dalies užstatymo intensyvumo rodikliai.

„Pavyzdžiui, gimė visa karta pastatų – komercinių objektų, kurie iš principo yra gyvenamieji, bet yra vadinami neteisingais vardais. Kai kurie projektai buvo daromi tokie todėl, kad buvo didesnis užstatymo intensyvumas leidžiamas komerciniams pastatams, tai su šituo bendruoju planu mes didžiojoje miesto dalyje ženkliai sumažinome užstatymo rodiklius ir priartėjome prie gyvenamajai aplinkai būdingų rodiklių, nes iš esmės nelabai svarbu, kokios paskirties yra pastatas, svarbu, kokio jis dydžio, kiek automobilių ar žmonių jame gali būti ir koks jo galimas poveikis kaimynams. Todėl labai svarbu, kad mes nuo matematinių rodiklių perėjome su konkrečia vieta susietų dalykų“, – aiškino M. Pakalnis. 

Sostinės vyriausiasis architektas taip pat pabrėžė, kad dabartiniame miesto plane yra apie 20 skirtingų zonų, iš kurių buvo suklijuota miesto mozaika, tuo metu naujajame plane jų yra virš trijų tūkstančių.

„Viskas yra konkrečiau, todėl dabar, kai galima išduoti statybos leidimą tiesiai pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius, kai nereikia detaliojo plano, tai tas tikslumas mums labai pagelbės. Pavyzdžiui, želdynų plotus labai tiksliai įsivardinome, todėl jeigu tam būsimame želdyne kas nors norėtų pastatyti namą, reiktų keisti visą bendrąjį planą, o tai nėra toks paprastas dalykas“, – pabrėžė M. Pakalnis.  

Be kita ko, jis sakė, kad naujasis bendrasis miesto žemėlapis yra galimybių, o ne investicijų planas – jis tik suteiks verslui galimybių investuoti, o ne nubrėš įgyvendinti privalomas permainas.  

„Šis bendrasis planas nėra Lukašenkos penkmečio planas, kad mes turėsime pinigų ir juos per tuos metus išleisime taip, o ne kitaip. Dabartinis planavimas tuo ir skiriasi nuo sovietmečio, kad mes darome galimybių planą, o tuomet buvo investicijų planas. O galimybių planas tik suteikia verslui galimybių investuoti, o žmonėms galimybę pamatyti, kaip gali keistis jų gyvenamoji aplinka“, – tvirtino sostinės vyriausiasis architektas. 

Pasak M. Pakalnio, bendrasis planas jau suderintas su valstybės institucijomis, dabar jį tikrina  Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Miesto taryba jį planuoja tvirtinti liepos pradžioje.

Architekto teigimu, naujasis bendras planas turėtų galioti 15 metų, tačiau šis laikas yra labiau orientacinis.

Bendruoju planu apibrėžiamos pagrindinės taisyklės mieste: kas ir kur gali būti statoma, kur kokios paskirties teritorijos numatomos. Šiuo metu mieste vadovaujamasi iki 2015 metų turėjusiu galioti bendruoju planu.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.