Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio ir jo prieigų aplinkos pritaikymo lankymui ir pažinimui idėjos projekto konkursą laimėjo MB „Bauland” idėja – Mamutų parkas.

Bendras teritorijos plotas – 29 ha. Šioje didelėje teritorijoje Vilniaus savivaldybė planuoja didelius pokyčius: ketinama įrengti parką, apžvalgos bokštą, poilsiavietę bei kitus rekreacinius objektus.

Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas konkursas buvo sulaukęs dviejų projektinių siūlymų.

Prieš 1832 m. uždarant Vilniaus universitetą jo kolekcijoje buvo saugomi 79 mamutų kaulai, iš jų apie 40 dantų (mamutai juos per gyvenimą keisdavo 6 kartus). Šie mamutų kaulų radiniai buvo surinkti mokslininkų ir vietos gyventojų Neries pakrantėje, o didelė dalis – tada buvusiame Vilniaus priemiestyje Šnipiškėse ir Šeškinės kalvų padėje bei šlaituose. (L. Daugnora 2004, Mamutai Lietuvoje. Kitos Vilniaus radimvietės (buvusio Tėvynės kino teatro rajone, Vilniaus gatvėje ties Vyriausybe, Smėlio gatvėje Antakalnyje (beveik pilno skeleto 1957 m. “Vilniaus mamutas”) jau stipriai urbanizuotos ir prarado pirmykštį kraštovaizdį, todėl Šeškinės kalvų teritorija lieka vienintelė tinkamiausia tokio teminio parko vieta sostinėje.

„Mamuto” parko koncepcija – pritaikyti draustinį lankymui ir sukurti nacionalinės svarbos parką su pažintine edukacine funkcija. Nors Vilnius – vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ties pačia paskutiniojo apledėjimo riba, tačiau savo geologinio unikalumo miestas dar nėra išsamiai pabrėžęs jokiame parke ar muziejuje. Šios temos pristatymas suteikia galimybę sukurti nacionalinės svarbos ir traukos centrą Lietuvoje – Mamuto parką.

Parkas supažindintų su mamutų radiniais, ledynmečio išplitimo riba ir raiškiomis poledynmečio reljefo formomis. Augmenija bei Šeškinės šlaitai – tinkama vieta nuosekliai atskleisti visos Vilniaus teritorijos reljefo ir bendrai kraštovaizdžio formavimosi ypatumus poledynmetyje. Taip pat supažindinti visuomenę, kaip šis kraštovaizdis sąlygojo miesto atsiradimą, sostinės formavimasį lėmė jo augimą. Gamtos padiktuotas unikalus vietovės kontekstas įkvėpė projekto koncepciją bei siūlomą funkcinę programą.

MAMUTO PARKAS-010203

Pagrindinė teritorijos sutvarkymo idėja – sukurti nuoseklią pažintinių, edukacinių ir funkcinių takų sistemą apjungiančią kuriamas parko apžvalgos aikšteles (regyklas), poilsio aikšteles ir žaidimų aikšteles (ganyklas) ir kuriamą multifunkcį reljefo raidos muziejų. Takų žiedinė struktūra – vienas iš esminių plano sprendinių nuosekliam lankytojų judėjimui formuoti.

Pagrindiniai įėjimai formuojami strateginėse teritorijos lokacijose, į kurias galima lengvai atkeliauti pėsčiomis ar dviračiu iš kitų miesto rajonų ar atvažiuoti motorine transporto priemone į planuojamus multimodalinius atvykimo taškus. Šalia pagrindinių įėjimų kuriama visa pažintiniam parkui reikalinga infrastruktūra (info stendai, rodyklinės nuorodos, šiukšliadėžės, suoliukai, informacija apie pažintinių takų ilgį, trukmę ir kt.).

Pačią parko struktūrą sudaro vieni kitus papildantys funkciniai, teminiai ir mažieji takai, kurie su pritaikyta infrastruktūra apjungia nenutrūkstantį ir įvairų parko panaudojimą. Funkciniai takai – greičiausias perėjimas per parką, jungiantis aplinkinius rajonus ir būsimą stadiono kompleksą. Teminiai „Mamuto“ ir „Amunicijos“ takai atskleidžia pagrindines ir išskirtines vietos savybes ir formuoja vietos identitetą. Papildomi takai jungia pagrindinius takus, yra sunkiau pasiekiami, atokesni ir dėl to leidžiantys įdomiau pažinti aplinką.

„Mamuto“ takas įveiklina draustinį rekreaciniam ir pažintiniam naudojimui, kurį sudaro teminiai ledynmečio reikšmę atskleidžiantys takai ir bendroji informacija apie šiandieninį parką. Ledynmečio įtaką galime suvokti ir šiandien, todėl parkas keliais skirtingais aspektais atskliedžia ledyno ir poledyninių kraštovaizdžių specifiką ekponuojant geologinę sandarą, miesto kraštovaizdžio panoramas, paveldo objektus ir suformuojant charakteringą augalijos aplinką.