Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos naujausio kvietimo reikalavimus renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms. Energinį efektyvumą didinančių priemonių įsirengimas saugo ne tik gyventojų piniginių turinį nuo didelių mokesčių, bet ir aplinką nuo taršos.
Paraiškos daugiabučiams renovuoti gali būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose regioniniuose padaliniuose) tiesiogiai arba naudojantis pašto ir pasiuntinių teikiamomis paslaugomis iki 2021 m. birželio 1 d.
Šio kvietimo metu, gyventojams nusprendus, gali būti diegiamos alternatyvių energijos šaltinių priemonės, o reikalavimas įsirengti saulės jėgaines taikomas, jei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas pradėtas rengti po 2020 m. vasario 5 d. ir jei daugiabutyje yra techninės galimybės saulės jėgainei įrengti. Tokiems projektams ir priemonėms gali būti skiriama papildoma iki 30 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis.
Saulės jėgainės
Lietuvos saulės energetikos asociacijos duomenimis, saulės jėgainės yra efektyvus ir patogus būdas taupyti išlaidas elektrai: per 7 metus jėgainės įrengimo kaštai pasidengia, o toliau elektrą gyventojai gauna beveik nemokamai. Tai ilgalaikė investicija, nes saulės moduliai net ir po 25 metų išlaiko 90 proc. galios.
Tipiniame daugiabutyje name bendroms reikmėms per metus sunaudojama apie 3000 kWh elektros. Lietuvos sąlygomis 1 kW saulės elektrinės per metus pagamina apie 1000 kWh elektros. Tai reiškia, kad namui reikia 3 kW galios saulės elektrinės, kurios galutinė kaina su montavimu apytiksliai būtų 3-4 tūkst. Eur.
Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos, tokią saulės elektrinę įsirengti nesudėtinga, ją nesunkiai turėtų sumontuoti bet kuri profesionali saulės sistemų montuotojų įmonė. Dažniausiai ji imasi ir prižiūrėti šią jėgainę – kartą per metus apžiūrėti kabelius ir jungtis, patikrinti ar normaliai veikia kontaktai ir įtampos keitiklis. Tai gali atlikti kiekvienas elektrikas, susipažinęs su saulės elektrinėmis.
Žiemą sniego valyti nuo saulės jėgainės neverta, nes gruodžio – vasario mėnesiais šviesos yra mažai, todėl nevalant prarandama tik 4-6 proc. metinės energijos. Žinoma, jei kas nors sniegą, o pavasarį – dulkes nuvalo, tai saulės elektros jėgainė gali pagaminti šiek tiek daugiau.
Kartu su saulės jėgaine rekomenduojama įsirengti ir kitas priemones
„Statant saulės jėgainę, galima kartu įsidiegti šilumos siurblį, kurio darbui naudojama jėgainės pagaminama elektra. Tai dažna praktika, nes toks variantas ekonomiškai patrauklus – sumažėja mokesčiai tiek už šildymą, tiek už elektrą“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Šilumos siurblys yra ekologiškas įrenginys, neišskiriantis į aplinką jokių teršalų. Iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio – grunto, vandens ar oro – šilumos siurblio pagalba išgauna šiluma yra atiduodama daugiabučio šildymo sistemai. Vienas iš tokios sistemos privalumų visuomet turimas karštas vanduo – net tada, kai šilumos tinklai dėl kasmetinių profilaktinių darbų jį atjungia.
Įsirengti alternatyvius energijos šaltinius šildymui labiausiai yra skatinami tie daugiabučiai, kurie nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo. Tačiau pasinaudoti papildomai teikiama parama gali ir daugiabučiai, gaunantys šilumą centralizuotai.
Ekologiškas pasirinkimas ir dideli sutaupymai
Alternatyvūs energijos šaltiniai įdiegti beveik 80-yje daugiabučių namų modernizavimo projektų. Vienas iš jų, esantis Marijampolėje, buvo pripažintas geriausiu 2019 metų renovacijos projektu. Čia energijos poreikis po priemonių įdiegimo sumažėjo daugiau kaip 80 proc., tokius sutaupymus leido pasiekti gyventojų pasirinkta geoterminio šildymo sistema. Šiuo metu įgyvendinami dar daugiau kaip 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.
„Žalios“ energijos naudojimas – tai ne tik finansinė nauda gyventojams, bet ir reikšmingas indėlis į kovą su klimato kaita. Po senų daugiabučių renovacijos energinis efektyvumas vidutiniškai padidėja daugiau nei 60 proc., tai lemia ir ženkliai mažėjančias o CO2 emisijas.
