Vila Giruliuose: paskolinta vietinės gamtos

2020.02.28

Projekto autoriai: Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Kasparas Žiliukas, Julija Jurevičienė („DO architects“), Laimono Ciūnio nuotr.

Giruliuose iškilusios vilos architektūra sujungė lietuviško pajūrio peizažo vaizdus ir patirtis. Iš vietinės gamtos pasiskolinti pušų, smėlio, vandens vaizdiniai ir medžiagos šeimos vilą integravo į pajūrio aplinką bei padiktavo architektūros sprendinius.

Daugiasluoksnis scenarijus

Architektas Algimantas Neniškis pasakoja, kad klientai pageidavę jaukių, šeimą suburiančių lauko ir vidaus erdvių. Jis prisimena, kaip per pirmuosius susitikimus šeimininkai savo norus aiškino daugiausia remdamiesi emocija, o ne konkrečiais sprendiniais, todėl projekto koncepcija evoliucionavo pamažu, žingsnis po žingsnio įsijaučiant į šeimos pomėgius ir poreikius.

Daugiausia architektų pastangų pareikalavo pagrindinė užduotis perteikti pastato dermę su tipine pajūrio aplinka: jūra, smėliu, pušynais. Buvo svarbu ir patogiai suplanuoti gyvenamąsias vidaus ir lauko erdves, atrasti vietos baseinui su SPA zona ir šeimos aktyvaus gyvenimo būdo atributams – banglentėms, aitvarams ir kt.

Architektų sprendimas padalyti pastatą į du tūrius padėjo sėkmingiau suplanuoti skirtingas zonas ir paskirti jas įvairioms funkcijoms. Tūriai sukuria dvi pagrindines kiemo erdves – didįjį pietvakarinį ir mažąjį pietrytinį kiemus. Šiaurinėje sklypo pusėje suprojektuotas pagrindinis vieno aukšto tūris su mansarda yra orientuotas į pietinėje pusėje suformuotą kiemą. Jame – SPA erdvė, virtuvė ir mansardoje esantys miegamieji. Antrasis tūris, kuriame įkurdinta svetainės erdvė, – tarsi atskiras, kieme stovintis paviljonas su stogo terasa. Suskaidžius pastatų tūrius, architektams pavyko sukurti ir daugiasluoksnį kiemo scenarijų: atsirado didysis ir mažasis kiemas, tarp kurių atsiveria kiaurai perregima svetainės erdvė.

Pušinis namas tarp pušų

Atvirai eksponuojamos klijuotosios medienos konstrukcijos pastatui suteikia dekoratyvumo ir tarsi „nulieja“ jį iš vietinių medžiagų. Kadangi pastato konstrukcijos turėjo atlikti ir interjero apdailos funkciją, buvo pasirinktos liaunos, bet tankesnės, nei įprasta, sijos – toks raštas, anot architekto, plokštumoms suteikė išvaizdaus gylio, suskaidė garsą ir šviesą.

Fasadų apdailai panaudotos ir smiltainio plokštės – jomis dengtas stogas, šiaurinis ir vakarinis pagrindinio tūrio fasadai. Visas svetainės tūris padengtas termiškai apdorotomis pušinėmis lentomis. A. Neniškis pabrėžia, kad abi šios apdailos medžiagos paimtos iš aplinkos konteksto, juk medis – tai vilą supantys pušynai, o smiltainis yra ne kas kita kaip natūraliai supresuotas smėlis. Tokios medžiagos sendamos ne prastėja, o bręsta.

„Medis yra turbūt vienintelė medžiaga, kurios gamybos metu (medžiui augant) neišsiskiria anglies dioksidas. Dėl to ilgalaikis medžio panaudojimas yra tarsi anglies dvideginio įdarbinimas“, – išskirtines medžio savybes aiškina architektas. Specialistas akcentuoja, kad dažyti paviršiai atsilupa, juos reikia perdažyti, o natūralus degtas medis laikui bėgant tik prisiderina prie šalia styrančių medžių kamienų. Todėl medžio apdaila buvo tik impregnuota spalvos nesuteikiančia alyva, užtikrinančia tolygų medienos senėjimą. Anot architekto, panašiai yra ir su akmeniu – net ant jo atsiradusi samana atrodo natūraliai.

Svetainėje – it saulės laikrodyje

Pagrindinio pastato tūrio interjere dominuoja medžio struktūros ir raštai – panaudotos atviros medinės konstrukcijos, medžio grindų danga, baldai, laiptai. Medžio spalvų paletę papildo minkšti pastelinių spalvų baldai, žaismingumo suteikia ryškiaspalvis kilimas.

Tos pačios medžiagos bei atspalviai pakartojami ir atskirtoje svetainės erdvėje. Jauki, komfortiška šviesa, į svetainę sklindanti iš visų keturių pusių, kontroliuojama atitinkamo langų ir žaliuzių išdėstymo. Pasak architekto, šioje erdvėje galima pasijusti kaip saulės laikrodyje, kuriame šešėlių kaita nuo saulėtekio iki saulėlydžio žymi dienos laiką.

uab agni dizainas — UAB „AGNI dizainas“ įrengtas židinys (Laimono Ciūnio nuotr.)

Vila Giruliuose (Laimono Ciūnio nuotr.) — Laimono Ciūnio nuotr.

Kompaktiškoje SPA zonoje suprojektuotas baseinas su tamsiu, uolas primenančiu dugnu, turkiška pirtis ir dušai. Vitrininiai stumdomieji langai nukreipti į didįjį kiemą, juos atvėrus, baseinas tampa kiemo dalimi. Natūralistiniai kiemo želdiniai su dominuojančia vietine augmenija pastatą dar labiau įlieja į pajūrio aplinką.

A. Neniškio nuomone, pagrindinė projekto, laimėjusio geriausio interjero konkursą, sėkmės priežastis – naujas ir nekasdieniškas modernumo bei tradicijos derinys, itin pavykęs erdvinis funkcinis sprendimas. „Mirkdamas baseine gali apžvelgti svetainės bei valgomojo erdves, ir priešingai, būdamas svetainėje – matyti virtuvės, SPA, didžiojo ar mažojo kiemo zonas. Taip sukuriama vienalytė šeimos gyvenimo erdvė, kurioje, net ruošdamas pietus virtuvėje, gali viena akimi prižiūrėti baseine dūkstančius vaikus“, – teigia architektas.

[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]

Funkcionalus apšvietimas, įrengtas Giruliuose pastatytoje viloje, neužgožia pagrindinio šviesos šaltinio – saulės šviesos, natūraliai sklindančio pro didelius vitrininius langus. Naudotas energiją taupantis LED apšvietimas įrengtas SPA zonoje, pastatui iš lauko apšviesti. Funkcionali LED šviesa vilos interjere suplanuota tose vietose, kur ji yra būtina – miegamuosiuose, virtuvės ir svetainės poilsio zonoje, išmaniai paslėpta tarp konstrukcijų iš pirmo žvilgsnio nekrenta į akis, tačiau išryškėja tamsiuoju paros metu. Įrengiant apšvietimą šioje viloje talkino „Šviesos technologijų“ specialistai.