Valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninio projekto įgyvendinimo atstovai susiderino Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams  techninio projekto ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendinius. Susiderinti esminiai pastato rekonstrukcijos sprendiniai Šnipiškių kapinių teritorijoje ir Šnipiškių kapinių teritorijos sutvarkymo sprendiniai.

Techninio projekto sprendiniai yra parengti vadovaujantis Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos ir apsaugos zonos paveldosaugos sąlygomis, patvirtintomis 2009 m. protokolu, pasirašytu tarp Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos žydų bendruomenės ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kitiems kultūriniams renginiams projektiniams pasiūlymams. Jiems 2016 m. pritarė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas.

„Džiugu, kad pavyko sutarti šiuo mūsų valstybei ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbiu klausimu. Šis sutarimas leidžia nedelsiant pradėti Kongresų centro rekonstravimo darbus, kartu užtikrinant deramą pagarbą senųjų Šnipiškių kapinių atminimui“, – teigia Deividas Matulionis, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.

Pasirašyme dalyvavo Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius, Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas Herschelis Gluckas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos atstovas, Sigitas Kuncevičius, projekto architektas, ir kiti su projektu susiję asmenys.

Kaip teigia Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius, pasiektas susitarimas ne tik padės tvirtą pagrindą projekto įgyvendinimui, tačiau yra ir pavyzdys sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo, apsaugant istorinį paveldą.

„Nors projektu siekiama ekonominių tikslų – paversti Vilnių Baltijos šalių konferencijų centru, – tačiau pasiektas susitarimas yra ir sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo pavyzdys, demonstruojantis pagarbą mirusiems ir apsaugantis tokį ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje palikusių žydų paveldą. Sutarus dėl esminių projekto sprendinių ir proceso, atveriamas kelias techninio projekto užbaigimui, operatoriaus atrankai ir rekonstrukcijos darbams“, – sako M. Sinkevičius.

„Šis projektas yra esminis, kuris padės sustabdyti gyvenamosios statybos ir bet kokių statinių plėtrą kapinių teritorijoje, papildant 2009 m. susitarimą. Dar daugiau – tai užtikrins kapinių apsaugą ir padės išvengti bet kokios grėsmės kapinėms ar jų išniekinimui ateityje“, – teigia rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius. Jis komiteto ir Rabinų tarybos vardu reiškia padėka visiems, prisidėjusiems prie šio susitarimo pasiekimo.

„Lietuvos žydų bendruomenė dirba išvien su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu, konsultuojasi visais klausimais. Mūsų tikslas yra nedrumsti mirusiųjų sielų ramybės ir parodyti jiems deramą pagarbą. Jeigu neišliko antkapiniai paminklai, ten palaidotų žydų atmintis turi būti įamžinta oriai. Buvusios kapinės turėtų tapti tai primenančią miesto dalimi. Įamžinimas turi atitikti judaizmo reikalavimus ir kanonus. Neabejoju, kad to mes ir pasieksime“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Susiderinti esminiai rekonstrukcijos projekto sprendiniai, architektūriniai, konstrukcijų, komunikacijų, žemės sklypo ir darbų organizavimo planai. Taip pat jame įtvirtinta, kad Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai dalyvaus projekto įgyvendinime, taip užtikrinant žydų atminimo ir kultūrinio paveldo išsaugojimą.

Vystant Vilniaus kongresų centrą, 2020-aisiais Turto bankas planuoja paskelbti komplekso operatoriaus konkursą. Atsirinktas operatorius valdys centrą ir užtikrins nenutrūkstamą veiklą jame. Taip pat kitąmet planuojama atsirinkti generalinį rangovą pastato rekonstrukcijai. Planuojama, kad Vilniaus kongresų centras savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje.

Vilniaus kongresų centras veiklą vykdys rekonstravus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus (Rinktinės g. 1). Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra pripažintas kultūros paveldo objektu, todėl jis rekonstruojamas, neprarandant jo saugotinų kultūrinių savybių.

Naujajame komplekse bus iki dešimties įvairaus dydžio salių, kur galės vykti kongresai, konferencijos ir kiti kultūros renginiai. Didžiausia konferencijų salė galės talpinti iki 2400 dalyvių. Centro patalpose bus parodų erdvės, veiks maitinimo zonos , kurios bus skirtos aptarnauti renginių lankytojus, o vienu metu čia galės apsilankyti iki 4800 lankytojų.

Techninį projektą įgyvendina konkursą laimėjęs konsorciumas, susidedantis iš bendrovių „Archimenai“, „Projektavimo ir restauravimo institutas“, „Vilniaus architektūros studija“ ir Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos.

2015 m. Turto bankas, įgyvendindamas projektą, valstybės nuosavybėn iš Šiaulių banko už 5,6 mln. eurų įsigijo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų kompleksą, esantį Vilniuje, Rinktinės g. 1, ir šiuo metu jį valdo patikėjimo teise.