Ekologiškos ateities viziją regi vis dažnesnis lietuvis. Todėl ant stogų išdygusios saulės jėgainės – nebestebina. Atvirkščiai, tobulėjančių technologijų garantuojama alternatyvi energijos gamyba tampa vis populiaresnė. Tačiau ar tai saugu? Klausimai apie galimus gaisrus gali išgąsdinti, tačiau ekspertų teigimu – tai tik mitas siekiant pasipelnyti.

Anot saulės energetikos įmonės „Saulės grąža“ vykdomojo direktoriaus Mindaugo Gerulaičio ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, saulės elektrinių gaisrai – itin retas ir beveik niekada nepasikartojantis reiškinys. O įrangos kaina gaisrams įtakos neturi.

„Lietuvoje saulės jėgainių gaisrai nėra dažni. Šiais metais kilo vienas gaisras, kurio metu degė saulės jėgainės įranga buvusi pastato viduje. Praėjusiais metais pranešimų apie saulės jėgainių gaisrus ugniagesiai negavo. Kadangi saulės elektrinės sistemą sudaro įvairūs elektros instaliacijos komponentai, kurie kaip ir kiti elektriniai prietaisai kelia tam tikrą gaisro pavojų, gaisro įvykį gali lemti įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, nekokybiški komponentai, netinkamas sistemos įrengimas, sistemos nepriežiūra.

Žinoma, kai sistema yra kokybiška, teisingai sumontuota ir tinkamai prižiūrima, problemų kilti neturėtų. Tačiau patariame įrengiant saulės jėgainę numatyti apsaugą nuo perkrovų, trumpojo jungimo ar viršįtampių. Ne mažiau svarbu nuolat prižiūrėti sistemą, tikrinti ar nėra pažeisti kabeliai, ar nėra laidų kaitimo požymių, ar įrangos neveikia drėgmė“, – vardino A. Gudžiauskas.

Specialistas patikino, jog gaisro atveju gaisrinės gesina visų tipų elektrines, nepaisant jų įrangos, įrengimo kainos ir kitų veiksnių. O įvykus tokiam įvykiui – reaguojama greitai bei operatyviai. Tiesa tam, ugniagesiai yra specialiai apmokomi.

„Ugniagesiai yra apmokyti gesinti elektros prietaisų ar įrengimų gaisrus ir turi tam reikalingas specialiąsias priemones, todėl pastatai, kuriuose įrengtos saulės jėgainės, tikrai bus gesinami. Kai yra įrengtos saulės jėgainės, ugniagesiai traktuoja, kad visi jėgainės elementai turi elektros srovę ir imasi papildomų saugumo priemonių. Siekdami sumažinti elektros šoko galimybę ugniagesiai pagal galimybes stengiasi uždengti saulės jėgainės modulius, kad į juos nepatektų saulės spinduliai ir nebūtų gaminama elektros srovė, taip pat naudoja dielektrines priemones (botus, pirštines) bei įrangos įžeminimą.

Žinoma, pats pirmiausias žingsnis ugniagesiams atvykus – yra elektros atjungimas. Tai daroma dėl ugniagesių saugumo ir kad gaisro metu pažeista elektros instaliacija nesukeltų papildomų gaisro židinių“, – pasakojo A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės saugos specialistui antrino M. Gerulaitis. Jo teigimu saulės jėgainės gaisrai – mitas ir bandymas suklaidinti. Kai kurios saulės įranga prekiaujančios įmonės tai daro tikslingai – tokiu būdu skatinamas brangesnių saulės elektrinių pardavimas.

„Mano nuomone, kai kurios saulės rangos įmonės tikslingai klaidina vartotojus teigdamos, kad saulės elektrinė gali užsidegti. Tiesa tokia, kad saulės jėgainėje nėra degių elementų, todėl ji negali užsidegti. Gali perdegti modulis, bet jis tik nustos veikti, o likusi elektrinės dalis ir toliau funkcionuos. Kita vertus, silpniausia saulės elektrinės dalis yra elektros įvadas. Todėl nereikėtų savivaliauti ir eksperimentuoti patiems pajungiant saulės elektrines. Būtina, kad elektros instaliacijos darbus atliktų kompetentingi specialistai.

Žinoma, reikia rinktis ir kokybiškas medžiagas ir patirtį turinčius rangovus, taip tikrai sumažinsite visas galimas rizikas. Mūsų klientams per 7 veiklos metus gaisro įvykių nepasitaikė“, – M. Gerulaitis.

Eksperto nuomone saulės jėgainė – nerizikingas būdas sutaupyti, kuris atsipirks per 8-9 metus ar greičiau. O, kad investicija iš tiesų pasiteisintų ir neštų naudą – rekomenduojama pasitarti.

„Šiuo metu vidutinis saulės elektrinės atsipirkimas yra 8-9 metai. O turint omeny, kad elektros kainos tiktai augs, tai gali nutikti ir greičiau: per visą elektrinės gyvavimo laikotarpį gausite ~6% metinę grąžą nuo savo investicijos.

O saulės jėgainė – nėra tokia brangi, kaip įsivaizduojama. Šiuo metu kokybišką elektrinę galima įrengti už ~1000 Eur/kW. Diegiant didesnę, pavyzdžiui 10 kW elektrinę, kaina gali būti mažesnė. Be to, sausio mėnesį planuojamas dar vienas APVA kvietimas paramai gauti. Parama yra tikrai ženkli ir siekia apie 30% elektrinės vertės. Tad tokį indelį ateičiai labai siūlau apsvarstyti“, – ragino Mindaugas Gerulaitis.