Specialistai skaičiuoja, kad investicijos į gaminio dizainą atsiperka per kelerius metus. Visgi Lietuvos gamintojai gaminių dizainerius dažniausiai pasitelkia žvalgydamiesi naujų kelių į užsienio rinkas arba ieškodami būdų tapti rinkos novatoriais.
[su_quote cite=”Juozas BRUNDZA”]Gyvename perprodukcijos amžiuje. Iškyla ekologinių, vartojimo iššūkių. Dizaineriai tampapokyčių dalimi.[/su_quote]Išskirtinumo paieškos
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius patvirtino: 2008 ir 2014 metais atliktas dizaino tyrimas parodė, kad gaminių dizaino naudą verslo sektorius įžvelgia tuomet, jei gaminius eksportuoja į užsienio šalis arba susiduria su didžiule konkurencija. „Tuomet aktyviai ieškoma konkurencinio pranašumo esamiems arba naujiems produktams“, – reziumavo pašnekovas.
Lietuvoje gaminius kuria palyginti mažai įmonių. Visgi M. Urbanavičius įžvelgia ir teigiamų pokyčių: iniciatyvos imasi nedidelės ir vidutinės įmonės, investuojančios į produktų dizainą, ieškančios gaminių dizainerių paslaugų, besirūpinančios didesne kuriamų gaminių pridėtine verte. Tokie gamintojai noriai kreipiasi į VDA absolventus arba jų vizijos tampa studentų baigiamųjų darbų temomis. Būtina paminėti ir kasmet skelbiamus dizaino konkursus, atliekamus tyrimus.
VDA Dizaino katedros dėstytojas Juozas Brundza kaip vieną sėkmingiausių bendradarbiaujant su gaminių dizaineriais sukurtų produktų minėjo durų rankenas su baltiškais motyvais. Lietuvoje itin išvystyta baldų, elektronikos pramonė, gimsta projektų, susijusių su elektronika ir transporto dizainu. Patys VDA studentai neretai imasi iniciatyvos kurti savo produktus ir įkuria startuolius.
Kūryba – bendradarbiaujant
Gaminių dizainas, anot J. Brundzos, apima kur kas daugiau nei tik estetinę išraišką. Taigi, dizaineriai neprojektuoja tik gražių daiktų, jie projektuoja visą naudojimosi daiktais scenarijų. Ne estetika, o funkcija tampa dominuojančiu kriterijumi. Gaminio kūrimas – ne vieno specialisto, o komandinis darbas, bendradarbiaujant su inžinieriais, verslininkais, juolab kad būtina perprasti įvairius gamybos, technologijų aspektus. „Nebeliko nė vieno architekto, dizainerio ar kito menininko, kuris tik parodytų pirštu, ką daryti. Vyksta specialistų bendradarbiavimas. Kuo jis turi daugiau bendradarbiavimo įgūdžių, ir juo patiki užsakovas, didelė tikimybė, kad bus sukurtas kokybiškas produktas, – neabejoja pašnekovas. – Gyvename perprodukcijos amžiuje. Iškyla ekologinių, vartojimo iššūkių. Dizaineriai tampa pokyčių dalimi. Lietuvoje tampa aktualus dirbtinio intelekto integravimas į aplinką, elektronikos diegimas, skaitmenizavimas.“
Kalbant apie investicijas į gaminių dizainą, pirmauja suomiai, amerikiečiai, Izraelis, šveicarai – šiose šalyse negailima investicijų moksliniams tyrimams. Dizaino inovacijų centro iniciatyva VDA komanda praėjusiais metais lankėsi Dubajuje vykusiame dizaino festivalyje „Dubai Design Week“. Ateitį formuosiančių išradimų ekspozicijoje „Global Grand show“ pristatyti jaunųjų dizainerių darbai – mokomoji priemonė chemijos pamokoms „Chem Tokens“ ir neregiams skirtas prietaisas „Sensus“. Pasak J. Brundzos, šiame festivalyje ypač akcentuotos ekologijos ir socialinės atskirties temos. Dar 2016-aisiais pradėta kalbėti apie žmonių senėjimo, migracijos, išteklių mažėjimo, miestų plėtros problemas. „Jei yra aiški problema, kurią reikia spręsti, ieškoma sprendimų“, – apibendrino pašnekovas.
M. Urbanavičiaus teigimu, užsienio šalyse populiarėja paslaugų dizainas, kuris Lietuvoje kol kas nėra smarkiai išvystytas. Antra vertus, kitose šalyse gaminių dizaino „vartotojais“ tampa ne tik verslas, bet ir viešasis sektorius. Lietuvoje, anot pašnekovo, kol kas stinga ir privačiojo, ir viešojo sektorių iniciatyvų investuoti į tyrimus ir produktų vystymą. Tarptautinės įmonės gali pasigirti atskirais padaliniais, skirtais inovacijoms plėtoti, aktyviu bendradarbiavimu su aukštosiomis mokyklomis.
Pasak J. Brundzos, produktų dizaineriams tyrėjams labai svarbu ieškoti galimybių įgyvendinti daugiau tarptautinių projektų. Antra vertus, VDA laukia ir stambių, ir nedidelių kompanijų, suinteresuotų dirbti kartu ar realizuoti studentų kūrybos darbus.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 sausis.
