Dar vienas iliuzijų sezonas baigiasi, netrukus liks tik sausi faktai, tiksliau, – skaičiai apmokėtose ar dar „kabančiose“ šildymo sąskaitose. Kartu su pirmąja šildymo sąskaita rudenį apninkančias mintis apie ekonomiškesnio būsto paieškas daugelis turbūt pamirš iki kito šildymo sezono. Bet išties tai klausimas, kurio svarstymo nevertėtų atidėlioti. Įmonės „Eika“ skaičiavimai rodo, kad šildymo kaina analogiško dydžio butuose naujos ir senos statybos namuose gali skirtis iki keliolikos kartų. Nenuostabu, kad renkantis būstą išlaidos šildymui yra vienas svarbiausių klausimų.
Šildymo kaina gali skirtis iki keliolikos kartų
Vidutiniškai šildymas Vilniuje tiek senos, tiek naujos statybos pastatuose, kuriuose šilumą tiekia centriniai miesto tinklai, per mėnesį kainuoja 4,88 litus už kvadratinį metrą (2012 – 2013 metų „Vilniaus energijos“ duomenys). Šildymo kaina senos statybos namuose svyruoja nuo 4 iki 14 litų už kvadratinį metrą. Vadinasi, standartinio senos statybos 2 kambarių 50 kvadratinių metrų buto šildymas vidutiniškai per mėnesį gali kainuoti net iki 787 litų, o 3 kambarių 65 kvadratinių metrų ploto – iki 1000 litų. „Naujos statybos B energinės klasės namuose, vidutinė šildymo kaina svyruoja nuo 1,2 iki 3,5 lito už kvadratinį metrą. Vidutiniškai 2 kambarių buto šildymas šiuose namuose kainuoja apie 120 litų per mėnesį, o 3 kambarių – 150 litų“, – skaičiuoja įmonės „Eika“ energinių projektų vadovė Rasa Pečiulaitė.
Pakeitus gyvenamąją vietą šildymo sezono metu per mėnesį galima sutaupyti nuo 350 iki 1250 litų. „Persikėlus į naujos statybos būstą daugiausia sutaupyti gali energiškai neefektyvių nerenovuotų būstų šeimininkai. Toje pačioje mieto vietoje pakeisti būstą į energiškai efektyvesnį reikalingos didelės investicijos. Norint neturėti papildomų išlaidų reikia kompromiso tarp vietos ir kokybės. Pavyzdžiui, Senamiestyje senos statybos butas yra brangesnis už naujos statybos būstą toliau nuo centro esančiuose rajonuose“, – teigia „Eika“ atstovė. Anot R. Pečiulaitės, tokio paties ploto naujo būsto šildymo sąskaitos per sezoną galėtų būti iki 9200 litų mažesnės, o pakeitus seną būstą į naują kitame rajone už naują būstą nereikėtų mokėti papildomai.
Įmonės „Eika“ ir nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausos duomenimis, net 7 iš dešimties lietuvių prioritetą teiktų naujos statybos būstui. Kaip pagrindinę priežastį rinktis naujos statybos butą pirkėjai nurodė mažesnes šildymo sąnaudas. „Norintys sutaupyti ir naujos statybos būstą turėtų rinktis atidžiai, nes ne visuose naujos statybos namuose šildymo kainos vienodos. Renkantis analogišką būstą B energinės klasės name skirtumas per mėnesį gali sudaryti iki 200 Lt, o per metus – iki 1400 litų,“ – teigia R. Pečiulaitė.
Prognozė: kovo sąskaitos už šildymą bus perpus mažesnės nei
pernai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus 50 procentų mažesnės nei prieš metus.
„Šiemet kovas buvo šiltas, oro temperatūra ir šilumos suvartojimo rodikliai prilygsta lapkričio mėnesio duomenims. Todėl norintieji sužinoti, kiek teks mokėti už šildymą, gali atsiversti lapkričio sąskaitas. Tiesa, sąskaitos gali nežymiai skirtis dėl miestuose kitusių šilumos kainų“, – pataria LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra kovą siekė apie +5,1°C, prieš metus – apie –4,8°C. Panaši temperatūra buvo ir kituose šalies miestuose. Vidutinė daugiametė kovo oro temperatūra Lietuvoje siekia –0,1°C.
Prognozuojama, kad kovą šilumos suvartojimas sovietinės statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, 60 kv. metrų ploto buto šildymui, vidutiniškai sudarė apie 780 kWh (apie 13 kWh 1 kv. metro plotui). Tokio tipo namuose gyvena daugelis šalies gyventojų. 780 kWh šilumos gamtines dujas deginančių miestų gyventojams vidutiniškai kainuos apie 226 litus, biokuru šildomuose miestuose – apie 156 litus.
