„Internamas“ – tokį vardą po rekonstrukcijos gavo M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviams gyventi skirtas būstas. Kartu su kolegomis iš „Vilniaus architektūros studijos“ Ernesta Skukauskiene ir Aurimu Syrusu projektą parengęs architektas Algimantas Pliučas teigia – vaikai nuo šiol bus ugdomi kūrybiškoje, o ne kareivines – su vienodais kambariais ir ilgais koridoriais – primenančioje aplinkoje.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]Architektūra: Vilniaus architektūros studija.
Autoriai: Algimantas Pliučas, Ernesta Skukauskienė, Aurimas Syrusas.
Adresas: T. Kosčiuškos g. 11A, Vilnius.
Plotas: 4620 kv. m.
Generalinė ranga: „Panevėžio statybos trestas“.
Prioritetas – aplinkos kokybė
Parinkdami architektūrinius „Internamo“ sprendinius, architektai pirmiausia mąstė apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis bus ugdomi čia atskirai nuo šeimos ištisus mokslo metus praleidžiantys vaikai. Strateginis architektų tikslas – sovietmečiu statytame pastate sukurti bendrauti skatinančią, vertybes ugdančią, estetiškai lavinančią aplinką. „Architektūra formuoja vaiką, jo skonį, įvaizdį. Norėjosi, kad juos formuotų graži aplinka“, – sakė architektas A. Pliučas.
Pirmiausia rekonstruoti buvę ilgi, siauri, su nedideliu langu kambariai. Sujungus po du kambarius, visi gyventojai gavo po horizontalų, pailgą panoraminį langą, pro kurį atsiveria gamtos ar miesto vaizdai. Kambariuose įkurdintos miegamojo, pamokų ruošimo, kūrybinės zonos. Pastarojoje atsirado pianinas, dailininko molbertas ar baleto šokėjos veidrodis ir turėklas.
[su_quote cite=”Algimantas PLIUČAS”]Architektūra formuoja vaiką, jo skonį, įvaizdį. Norėjosi, kad juos formuotų graži aplinka.[/su_quote]Architektų vizija, kad, pertvarkius mokyklos bendrabučio erdves, vaikai nebūtų užsidarę kambariuose, daugiau laiko leistų drauge, bendrautų. Tam tikslui pastato viduryje suprojektuota bendra, rekreacinę funkciją atliekanti erdvė. Kad pakaktų šviesos, stiklinis laiptuotas kiemelis tęsiasi per visus aukštus, kiekviename kurių įrengtos šilokais apželdintos terasos, matomos nuo amfiteatro, iš klasių ir kitų erdvių. Šių funkcija, anot pašnekovo, labiau edukacinė nei racionali – parodyti vaikams, kad pastatas gali būti tvarus.
Gyvenamuosiuose aukštuose įrengtos amfiteatro erdvės, skirtos vaikų laisvalaikiui ir poilsiui. Čia „Internamo“ gyventojai gali susitikti, skaityti, jiems įrengtas projektorius, poilsio erdvėje gali vykti paskaitos ar susitikimai.
Rėmėsi universalaus dizaino principais
Sovietmečiu statytas pastatas rekonstruotas remiantis universalaus dizaino principais: gyvenamieji kambariai užbaigus darbus tapo prieinami neįgaliesiems, pastate įrengti liftai, sanitariniai mazgai žmonėms, turintiems negalią. Planuojama, kad vasarą pastate apsistos svečiai, mainų programų dalyviai.
Vaikams įrengta valgykla, medicinos punkto kabinetai, odontologijos kabinetas, turintis atskirą įėjimą, specialios pamokų ruošimo ir repeticijų klasės. Apatiniame aukšte, buvusiame rūsyje, sujungtame su pirmuoju aukštu, tilpo sporto salė.
[su_quote cite=”Algimantas PLIUČAS”]Projekto biudžetas buvo ribotas, tačiau architektūroje ne visada pinigai lemia kokybę.[/su_quote]Registratūroje akį traukia mokyklos sandėlyje surastas istorinis šviestuvas su vitražo elementais. Restauravus metalinę šviestuvo dalį ir vitražus, autentiškas šviestuvas surado savo vietą greta modernių šiuolaikiškų šviestuvų.
Pastato stogas šlaitinis, padengtas skarda, derantis su greta esančiu senamiesčiu ir supančia gamtine aplinka. Toks stogas ir skirtingai laužyti fasadai sykiu sukuria sublokuoto namo įvaizdį.
Centrinėje dalyje, tarp šlaitinių stogų siluetų, paklojus bituminę dangą ir medines terasoms skirtas lentas, įkomponuota saugiai atitverta terasa, iš kurios atsiveria Vilniaus perspektyva. Šiltuoju metų laiku joje galima kurti, organizuoti tapybos renginius.
Atsakingai rinkosi medžiagas
Su pagrindiniu M. K. Čiurlionio menų mokyklos pastatu „Internamas“ sujungtas galerija. Ją architektai nusprendė apdailinti dekoruoto aliuminio juostomis, kurios kyla nuo apačios ir sujungiamos zigzagais. Pastato fasadas apdailintas klinkerio plytelėmis, taip pat išlaikant dermę su aplinka.
Pastate įrengtos aliuminio ir stiklo konstrukcijos, gyvenamuosiuose kambariuose – aliuminio langai, vėdinimo įrenginiai.
A. Pliučas patvirtino – mokyklos vadovai suvokė aplinkos įtaką auklėjamam žmogui, pasitikėjo architektų siūlomais sprendiniais. „Projekto biudžetas buvo ribotas, tačiau architektūroje ne visada pinigai lemia kokybę“, – replikavo architektas. Pavyzdžiui, „Intername“ sumontuotos surenkamosios gelžbetonio sienos, pakabinamosios lubos yra tik ten, kur įrengti laidai, vamzdžiai ir kitos inžinerinės sistemos. Kitose erdvėse paliktos natūralios betono plokštės – matyti jų sudėjimo struktūra, jungtys.
Grindų danga parinkta natūrali. Kadangi vaikai daug laiko praleidžia kambariuose, architektai vengė nenatūralių medžiagų.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos bendrabutyje vienu metu gali gyventi 192 moksleiviai, bendras plotas – 4620 kv. m, pastato aukštis – 19 m, aukštų skaičius – rūsys, cokolinis aukštas ir 5 aukštai. Gyvenamųjų kambarių skaičius: 89 (po 20 kv. m ir 5 kv. m dušas-vonia). Energinio naudingumo klasė B. Užsakovas: Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla. Darbai baigti 2018 metais.
Lietuvos regionuose yra daug talentingų vaikų, kurie, atvykę mokytis į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, apsigyvena bendrabutyje, esančiame visai šalia mokyklos, ant kalvos. Bendrabutis moksleiviams suteikiamas nemokamai. Kambaryje vaikai gyvena po du. Kas su kuo gyvens, skirstoma pagal amžių. Taip pat beveik kiekviename kambaryje stovi pianinas, nes ne tik muzikos, bet ir baleto skyriaus mokiniams iki pirmosios gimnazijos klasės yra privalomos fortepijono pamokos. Kiekviena grupė, kurią sudaro panašaus amžiaus vaikai, turi atskirą darbo klasę, kur gali naudotis kompiuteriu, įrengtos jaukios saviruošos erdvės, poilsio zonos.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugsėjis.
