Prieš daugiau nei trisdešimtmetį architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių suprojektuotas viešbutis „Lietuva“ šiandien – dviejų pastatų kompleksas. Naujasis aštuonių aukštų priestatas, pradžioje matytas kaip konferencijų centras, galiausiai paverstas 165 kambarių viešbučiu. Tai „Lietuvai“ suteikė pranašumo – pagal kambarių skaičių jis yra didžiausias viešbutis Vilniuje.
Judėjimui tarp pastatų – galerija
Naująjį viešbučio pastatą kartu su kolegomis Šarūnu Verbumi, Andriumi Mockaičiu, Tautvydu Čapliku, Elvita Šlimiene, Gaudre Mikštiene, Andriumi Zanevičiumi projektavęs architektų biuro „Forma“ architektas Saulius Mikštas priminė, kad naujai iškilusio pastato vietoje buvusi automobilių stovėjimo aikštelė, kurią tik ką užbaigtame komplekso pastate pakeitė įrengta požeminė dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė. Šis sprendimas, anot S. Mikšto, pabrangino ir apsunkino statybos darbus. Kaip ir po žeme išsiraizgiusios požeminės miesto komunikacijos.
Planuotas konferencijų centras, architekto žodžiais, galėjęs būti laisvesnės architektūros, monumentalesnis pastatas, atsietas nuo viešbučiams ypač svarbaus kambarių išdėstymo, vienodų dydžių langų, iš anksto suplanuoto kambarių ploto, dizaino, baldų, netgi aksesuarų.
Iš viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbučio vieno pastato į kitą svečiai galės patekti jungiančia galerija. Ši suprojektuota taip, kad žmogus nepajustų, pereinantis į kitą pastatą, galiausiai, kad galerija jam eiti būtų įdomu, neprailgtų. Joje įrengta poilsio salelių su baldais, eidami ja, svečiai mato čia pat, už stiklo sienos, įrengtoje treniruoklių salėje vykstantį judėjimą.
Tikslas – nedisonuoti su aplinka
Projektuojant naująjį viešbučio pastatą dominavo dvi kryptys: Konstitucijos prospekto ir esamo susiformavusio užstatymo. Pastatas suprojektuotas kaip kompozicinis lankstas, jungiantis ir pabrėžiantis šiedvi kryptis.
Apatinė pastato dalis, kurioje įsikurs komercinės patalpos, orientuota į Konstitucijos prospektą, o viršutinė – viešbučio dalis pratęsia esamo viešbučio pastato kompoziciją. Taip tūriškai atskiriamos pastato funkcijos, viešbučio svečiams sukuriamas atstumas iki žemiau esančio apatinės dalies apželdinto stogo.
Kita svarbi aplinkybė – pastato apžvelgiamumas iš judančio taško, važiuojant transportu Konstitucijos prospektu. Šiauriniame fasade numatyti vertikalūs fasadiniai elementai skirtingai suvokiami priklausomai nuo apžvalgos taško atstumo iki pastato.
Svarbus ir pagrindinės naujojo miesto centro gatvės naktinis vaizdas. Architektai akcentavo svarbiausias pastato dalis, išskirdami apšviečiamus elementus. Nuo Upės gatvės pusės siekta neutralaus vaizdo, pastatas turi užpildyti tarpus tarp vertikalių akcentų urbanistinėje kalvoje.
Fasadiniai elementai turi ir praktinę paskirtį. Įvertinant pastato fasadų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, parinkta saulės kontrolės sistema.
Svarbus buvo ir penktojo fasado – stogo – architektūrinis sprendimas, nes pastatas apžvelgiamas iš aukštybinių pastatų, todėl žemutinės dalies stogas virto apželdinta terasa, o ant viršutinės dalies inžinerinė įranga sumontuota pagal architektų parengtus brėžinius (paslėpti inžinerinę įrangą įrengiant techninį aukštą nebuvo galimybės dėl formalių reikalavimų).
Projektuodamas naująjį viešbučio pastatą, architektas žinojo – jis nebus lyderis, labiau fonas aukštybiniams pastatams. Planuota ir tik iš dalies įgyvendinta architektų idėja – nuo „Swedbank“ centrinės būstinės (projekto autoriai – A. Ambraso architektų biuras) ir būsimojo daugiafunkcio komplekso „k18b“ (projekto autoriai – D. Libeskindo vadovaujama studija „Studio Libeskind“) pusių suprojektuotos veidrodinės plokštumos, kad unikali šių dominuojančių pastatų architektūra atsispindėtų foninio pastato fasaduose.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.
