Modernios architektūros pradininkas šveicaras Le Corbusier (tikrasis vardas Charlesas-Edouardas Jeanneret) viename savo sparnuotų posakių teigė, kad gyvenamasis namas turi būti tobula ir patogi mašina gyventi. Įkvėpti šios idėjos, architektas Jakobas Lange, kartu su architektų biuru „Bjarke Ingels Group“ (PLOT= BIG ir JDS), Kopenhagos centre, Orestado rajone, suprojektavo du gyvenamuosius blokus, kurių formos atitinka raidžių V ir M kontūrus.

Prioritetai – laisvė ir ramybė

Šį darbą architektai pratęsė ir išvystė antrame projekte, pavadintame „Mountain House“ (liet. „namu-kalnu“). Užduotis – sukurti idealiai veikiantį miestą ir suteikti jo gyventojui galimybių mėgautis augalų artumu, ramybe, taip pat sąlygas sykiu būti ir mieste, ir užmiestyje. Projekte išryškintas ryšių, transporto ir žaliųjų miesto zonų vaidmuo urbanistiniame kontekste. Kitas tikslas buvo siekti viso miesto architektūrinės vienovės išlaikant svarbias sąlygas – individo mieste laisvę ir gyvenimo ramybę.

Namo-kalno „mašina gyventi“ įkūnija saulės šviesos, panoraminių vaizdų ir nedidelių žaliųjų plotų integracijos idėją. Pačių kūrėjų teigimu, projektuojant namą-kalną 1/3 skirta gyvenamajam plotui, o 2/3 – automobilių stovėjimo aikštelėms. Tai lyg storas betono sluoksnis, padengtas plonu gyvenamųjų namų sluoksniu. Namo plotas – 33 tūkst. kv. m, statybos metai – 2007. Visuose trijuose namuose keliamas uždavinys – maksimaliai pritraukti dienos šviesą, išsaugoti privatumą ir sukurti panoraminius vaizdus.

Neįprastas stovėjimo aikštelių sprendimas

Namo-kalno architektūrinis įvaizdis primena užmiesčio apylinkėje išdygusio kalno, kuriame kylančia tvarka išdėstyti 10-ties aukštų apartamentai, vaizdą. Projekto stuburas – automobilių stovėjimo aikštelės, vis aukštėjančios ir kylančios lyg kalnas, panaudojimas namo pamatams.

Tai tarytum betono kaskados, prasidedančios pirmame ir besibaigiančios vienuoliktame aukšte. Užuot namą ir stovėjimo aikštelių bloką suprojektavę vieną šalia kito, architektai nusprendė abi funkcijas susieti. Kaip žinoma, automobilių stovėjimo aikštelė vienokiu ar kitokiu būdu turi būti sujungta su gatve, o namams visada reikalinga saulė, šviežias oras ir panoraminiai vaizdai. Todėl visi apartamentai turi sodus, įrengtus ant stogų, atsiveriančius į saulėtąją pusę. Dešimtame aukšte įrengta ir visuomeninė gatvės automobilių stovėjimo aikštelė. Iš viso name yra 480 automobilių stovėjimo aikštelių, kurias jungia nuolydinis keltuvas, judantis išilgai vidinių kalno sienų. Kai kur čia lubų aukštis siekia net 16 m, taip sukuriama katedros formos erdvė.

Poilsiui – terasos po atviru dangumi

Terasų principu suprojektuotame pastate viena apartamentų dalis yra įstiklinta ir susisiekianti su išoriniu kiemeliu-sodeliu. Čia įrengtos tikros vasaros terasos po atviru dangumi, kuriose galima leisti laisvalaikį. Nuo apartamentų jas teskiria tik slankiosios durų sistemos. Išorėje atviras terasas vieną nuo kitos, kaip ir apartamentus, skiria mediniai atitvarai. Kiekviename aukšte suprojektuoti uždari sodeliai gana platūs, užtikrinantys gyventojų privatumą. Visas namas-kalnas apjuostas metalinėmis perforuotomis plokštėmis. Dieną juodos perforacijos blizgančiame aliuminio skyde primena gigantišką Everesto kalno fotoreprodukciją. Taip į vidines stovėjimo vietų erdves patenka saulės šviesos ir oro. Naktį šis piešinys atrodo tarsi fotonegatyvas, kai fasadai iš vidaus apšviečiami skirtingomis spalvomis.

Name-kalne įdiegtos kai kurios pažangios ir tvarios technologijos. Viena jų – lietaus vandens, kuris vėliau naudojamas terasose augantiems augalams drėkinti, surinkimas požeminėje cisternoje.

Šis namo projektas yra gavęs tiek nacionalinių, tiek tarptautinių apdovanojimų: 2008 m. Pasauliniame architektūros festivalyje jis pripažintas geriausiu namu, 2009 m. tapo geriausiu šiaurietišku daugiabučiu namu „Mies Van Der Rohe“ apdovanojimuose, gavo Urbanistikos instituto apdovanojimą, 2011-aisiais „Jorn Utzon“ betono statulėlę ir daugelį kitų.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.