Renovuotas namas, sutvarkyta aplinka, įrengtos vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelės, pakeistos vandens nuotekų sistemos – visa tai, specialistų žodžiais, ne tik pagerina gyvenimo kokybę, rajoną padaro saugesnį ir patogesnį, bet ir padidina būsto vertę. Kvartalinė renovacija jau pasiekė tiek didžiuosius, tiek mažesnius Lietuvos miestus.
Dauniškio kvartalas, Utena
Vieni pirmųjų Lietuvoje su kvartaline renovacija startavo Utenos gyventojai, ėmęsi Dauniškio daugiabučių namų kvartalo teritorijos tvarkymo darbų. Tvarkomo mikrorajono dalyje iš viso 24 namai, iš jų 4 renovuoti, 2 namai pradėti atnaujinti. Šio kvartalo sutvarkymo projekto vertė yra 1,1 mln. eurų, iš kurių 868,9 tūkst. eurų – ES fondų lėšos, 76,7 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšos, 150,03 tūkst. eurų – Utenos rajono savivaldybės biudžeto lėšos.
Dauniškio kvartale pirmiausia buvo sutvarkyta visa inžinerinė infrastruktūra, lietaus nuotekų sistemos. Taip pat pagal galimybes didintas automobilių stovėjimo vietų skaičius, sutvarkytas gatvių apšvietimas, įrengtos viešosios pramogų ir laisvalaikio bei rekreacinės zonos, atnaujinti pėsčiųjų takai, šiukšlių konteinerinės aikštelės. Be to, teritorija pritaikyta negalią turintiems žmonėms.
Už projektą atsakingi architektų biuro „Baltican LTD“ architektai Tautvydas Pasvenskas ir Paulius Škėrys kaip didžiausius iššūkius šiame kvartale nurodė lietaus nuotekų sistemų sutvarkymą, automobilių stovėjimo vietų didinimą ir šunų dresavimo aikštelės įrengimą. „Šunų dresavimo aikštelė yra įtraukta į projektą, bet ji iškelta iš teritorijos, kad būtų saugi ir atitiktų visus normatyvus. Dėl vandens nuotekų sistemų – kadangi teritorija yra didelė, bendrasis jos plotas apie 16 hektarų, susidūrėme su vandens surinkimo ir išleidimo sunkumais, kaip jas sujungti su jau esama inžinerine infrastruktūra“, – pasakojo T. Pasvenskas.
Atliekant renovacijos darbus visa teritorija buvo išskirstyta zonomis, o kiekviena jų priskirta konkrečiam daugiabučiui. Anot architektų, įrengti tiek automobilių stovėjimo vietų, kiek nustatyta normatyve, neįmanoma, bet pagal galimybes jų skaičius buvo didinamas. „Kartu sujungus kelių daugiabučių viešąsias erdves – vaikų žaidimų aikšteles ir pan. ir jas sukoncentravus vienoje vietoje, atėmus šiek tiek erdvės iš žaliųjų zonų, maksimaliai buvo išplėstos automobilių stovėjimo aikštelės“, – priimtus sprendimus komentavo projekto kūrėjai. Tiesa, techniškai, kaip dar labiau padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių, galimybių yra: pavyzdžiui, galima įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, bet, anot architektų, viskas remiasi į pinigus ir finansavimą. Savivaldybė matydama, kad tam neužteks lėšų, tokių idėjų atsisako.
Dauniškio teritorija – puikus pavyzdys, kad kvartalinė renovacija ne tik skatina atnaujinti pačius daugiabučius, bet ir išsprendžia daugelį problemų. Pavyzdžiui, pakeitus inžinerinius tinklus, kurie yra susidėvėję ir nebefunkcionalūs, suvaldomas vanduo. „Prisiminkime, šiemet skendo visi didieji miestai – tiek Vilnius, tiek Kaunas. Po šių atnaujinimų tokių bėdų kilti neturėtų. Kitas kvartalinės renovacijos pranašumas – bendras infrastruktūros patogumas. Viską išanalizavę šiame projekte atsižvelgėme į tai, kur žmonės vaikšto. Pagal tai sudėliojome pėsčiųjų takus, o šalia jų – laisvalaikio, poilsio zonas“, – pasakojo pašnekovai.
Dauniškio kvartalo atnaujinimo projekte yra numatytos dviračių vietos, taip pat aikštelė su treniruoklių komplektais. Projekto vadovai džiaugėsi, kad gyventojai buvo aktyvūs ir noriai dalyvavo susitikimuose, teikė savo pasiūlymus ir pastabas.
M. Riomerio gatvė, Kaunas
Prieš porą metų norėdamas paspartinti senų daugiabučių namų renovaciją, Kaunas pradėjo analogų šalyje neturintį projektą. Jo esmė – jei vienoje vietoje yra bent penki renovuoti ar renovuojami daugiabučiai namai, jų aplinką sutvarko Kauno miestas. Pirmasis toks projektas Kaune atsirado M. Riomerio gatvėje – miestas čia sutvarkė aplinką prie 11 daugiabučių. Buvo išasfaltuoti kiemai, praplatintos gatvelės ir išspręsta automobilių statymo problema, įrengiant papildomų stovėjimo vietų, nutiesti šaligatviai ir atnaujintas gatvės apšvietimas, sutvarkyti želdiniai, įrengtos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, papildomos poilsio zonos gyventojams.
Šį projektą kuravęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis teigė, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama gyventojų patogumui. „Kaip ir visuose daugiabučiuose, taip ir čia gyvena daug jaunų šeimų su vaikais, kuriems aktualios ir žaidimų aikštelės, ir atžalų saugumas. Todėl žaidimų aikštelę įrengėme toliau nuo pagrindinio įvažiavimo kelio, aptvėrėme. Vyresniems žmonėms buvo sudarytos sąlygos poilsiui: pastatyti suoliukai, sutvarkyta aplinka“, – aiškino vedėjas. Būtent šiam projektui buvo pasamdytas želdinių specialistas, kuris suprojektavo kraštovaizdį. Tiesa, dalis gyventojų dar ir šiandien skundžiasi, kad teritorijoje per mažai medžių. „Tie medeliai dar jauni, kai paaugs, mano manymu, augmenijos turėtų užtekti. Bet kadangi žmonės skambina, žiūrėsime, važiuosime ir spręsime šią problemą“, – užtikrino specialistas. Be medžių trūkumo, kai kurie gyventojai skundėsi ir dėl panaikintų metalinių konstrukcijų. „Anuomet, kai buvo statomi daugiabučiai, jų kiemuose būdavo tokios metalinės konstrukcijos drabužiams džiovinti. Pašalinome jas, todėl kai kurie gyventojai liko nepatenkinti. Dėl viso kito pavyko rasti bendrą kalbą“, – sakė K. Miškinis.
Kitas svarbus aspektas – automobilių stovėjimo vietos. Šiame projekte buvo praplėstos esamos zonos ir šitaip automobilių stovėjimo vietų atsirado daugiau.
K. Miškinis pabrėžė, kad renovavus kvartalą teritorija tapo saugesnė. „Gyventojai skundėsi, kad tarp krūmų rinkdavosi prastos reputacijos žmonės. Per renovaciją daug nereikalingų želdinių buvo iškirsta. Be to, įdiegtas energiją taupantis LED apšvietimas. Įrengtos pusiau požeminių šiukšlių konteinerių aikštelės“, – atliktus darbus vardijo vedėjas. Jis džiaugėsi, kad projektas praėjo labai sklandžiai, užtruko tik dėl požeminių tinklų specialistų. „Kadangi tai buvo pirmas toks projektas Lietuvoje, nebuvo kuo remtis. Dėl kiekvieno klausimo konsultavomės su tos srities žinovais, projektuotojais, žiūrėjome, kaip bus patogiau gyventojams“, – teigė pašnekovas.
Šis projektas buvo patikėtas įmonei „Kauno planas“. Jos vadovas Raimundas Labutis sakė, kad pagrindinė užduotis buvo sutvarkyti aplinką prie gyvenamųjų namų, suprojektuoti želdynus, vaikų žaidimo aikšteles, įrengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių. „Kadangi sovietinio tipo kiemuose nepavyksta įrengti reikiamo skaičiaus automobilių statymo vietų, šis sprendimas pasiteisino tik iš dalies. Nepakako vietos automobiliams, neišlaikomas norminis atstumas. Tačiau į idėją išplėsti stovėjimo vietas gyventojai reagavo labai palankiai“, – pasakojo direktorius. Anot jo, kvartalinė renovacija ne tik pagerina aplinką, bet ir sukuria pridėtinę vertę seniems daugiabučiams.
Miesto centrinės dalies kvartalinė renovacija, Birštonas
Dar viena kvartalinė renovacija šiuo metu vykdoma Birštono miesto centrinėje dalyje, 25 daugiabučių namų kvartale. Pabaigus projektą visi daugiabučiai šioje teritorijoje galės pasigirti B energinio naudingumo klase. Visiems jiems yra parengti investicijų planai, iš 25 namų 10 jau yra renovuoti, 5 kaipsyk tvarkomi, 7 dar laukia, kol bus pradėti darbai. Iš viso šiemet ketinama atnaujinti 12 namų. 3 namai dar nepateikė pritarimo. Birštono savivaldybės Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Citvaras pasakojo, kad daugelis darbų jau padaryti: sutvarkytos požeminės komunikacijos, pasirūpinta aplinka, tiesiami takai ir įrengiamas apšvietimas. Iš pradžių projekte buvo numatyta, kad po renovacijos daugiabučiai namai pasieks ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę, tačiau galiausiai pavyko pasiekti gana aukštą B klasę. „Pagrindiniai sprendimai kaip ir visur – sienų šiltinimas. Gyventojai pasirinko individualią kolektorinę šildymo sistemą, individualius, nedidelius rekuperatorius“, – pasakojo E. Citvaras. Anot jo, Birštone daugiabučiai namai išsiskiria iš kitų miestų, nes architektūriniai sprendiniai yra daugiau kurortinio stiliaus, ne standartiniai, todėl ir atnaujinti juos yra sudėtingiau, pasirenkami kitokie architektūriniai sprendiniai. „Fasadų sienos skirtingai išlankstytos, kai kur yra šlaitinių stogų, paaukštėjimų, tarkim, vienoje laiptinėje trys aukštai, kitoje – penki, trečioje – keturi. Įrengtos didelės gėlinės. Visa tai sukėlė tam tikrų kliūčių“, – komentavo specialistas.
Modernizuojant daugiabučius namus, seni langai, išlikę nuo statinio statybos pradžios, buvo keičiami. Dalis gyventojų, nors ir pasikeitė langus jau anksčiau, pasinaudojo renovacija ir juos atnaujino. „Dabar šildymo sąskaitoms sutaupoma nuo 55 iki 70 procentų. Kadangi šie namai buvo daugiau kurortiniai – kaip vasarnamiai, todėl žiemą šilumos buvo suvartojama labai daug. Dabar žmonės patys gali pasireguliuoti šildymą – kada reikia atsisuka, kada ne – pataupo“, – teigė pašnekovas.
Statyti mažus rekuperatorius buvo nuspręsta dėl ventiliacijos. „Svarbiausias gyventojų galvos skausmas, ar renovavus namą neatsiras pelėsio. Jis išlenda tada, kai į butą nepatenka šviežio oro. Daugiabučiuose namuose, kurie buvo statyti prieš 30–40 m., oro pritekėjimas į butus buvo skaičiuojamas per esamus medinius langus. Kai mediniai langai buvo pakeisti į plastikinius, oro patekimas sumažėjo, pradėjo kauptis drėgmė. Kai namas apšiltinamas, patalpas reikia priverstinai vėdinti. Todėl ir buvo priimtas sprendimas pastatyti rekuperatorius“, – pasakojo E. Citvaras.
Nors Birštone aplinka ir taip yra tvarkoma bei puoselėjama, šiame kvartale daug kas atnaujinta, įrengtos vaikų aikštelės, pritaikyta šalia esanti didelė pieva. „Birštonas – vienas sparčiausiai augančių kurortų, kurį kasmet aplanko vis daugiau vietos ir užsienio turistų. Birštono savivaldybė stengiasi, kad čia ne tik būtų malonu apsilankyti svečiams, bet ir gyventojus džiugintų aukšta gyvenimo kokybė“, – sakė specialistas. Dėl tos priežasties buvo atsisakyta didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių mažinant žaliąsias zonas. Aikštelių įrengta ties miesto riba. Yra vietų gatvėse. Kieme daug svarbiau turėti daugiau žaliosios erdvės.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.
