Pastatų energinio efektyvumo reikalavimai auga – nuo sausio 1-osios naujai statomiems pastatams taikomi A+ klasės energinio naudingumo reikalavimai. Specialistai dalijasi patirtimi, kaip tą pasiekti ir į ką atkreipti dėmesį.
Gera žinia yra ta, kad reikalavimai A+ klasei taip akivaizdžiai nesiskirs, kaip skyrėsi pereinant nuo B iki A klasės, todėl didelių sunkumų dėl to neturėtų kilti.
Pirmiausia A+ energinio naudingumo klasei dar sumažinta pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento vertė, o tai reiškia dar storesnius šilumos izoliacijos sluoksnius atitvarose ir, savaime suprantama, storesnes sienas. Kiek jos pastorės, priklausys nuo pasirinktų medžiagų: šiltinant tradicinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, mineraline vata ar putų polistirenu) konstrukcijos pastorės 3–5 cm, tačiau renkantis efektyvesnes medžiagas (pavyzdžiui, poliuretano plokštes ar pilkąjį polistireną) bendrą konstrukcijos storį galima netgi sumažinti.
„Jau pradėjus statyti A energinio naudingumo klasės pastatus pastebėjome padidėjusį efektyvesnių šilumos izoliacinių medžiagų poreikį, kuris pereinant prie A+ klasės turėtų tik didėti. Pagrindinis argumentas, kodėl pasirenkamos efektyvesnės izoliacinės medžiagos, yra noras sumažinti bendrą sienų ar kitų konstrukcijų storį“, – teigia izoliacinių medžiagų gamintojos UAB „Finnfoam“ techninis konsultantas Tomas Makaveckas.
Pereinant prie aukštesnės klasės skirsis ir reikalavimai pastatų sandarumui. A klasės pastatui reikalavimai oro apykaitai yra 1 l/h, o A+ ir A++ klasėms jau 0,6 l/h (gyvenamiesiems, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatams). Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialios ir poilsio paskirties pastatams sandarumo reikalavimai A klasės pastatui yra 1,5 l/h, o A + klasės bus jau 1 l/h.
Siekiant sandarumo svarbu naudoti sandarias medžiagas, išlaikyti medžiagų vientisumą, jeigu reikia, naudoti papildomas plėveles, tinko ar dažų sluoksnius. Ypatingai svarbu kokybiškai užsandarinti tas vietas, kur galimi didžiausi šilumos nuostoliai – langus, duris, sujungimus su stogu ir sienomis.
„Sandarumas vis dar klaidingai asocijuojasi su prasta oro cirkuliacija, teigiama, kad pastatas nekvėpuos, todėl suprastės oro kokybė patalpose, tačiau tai yra klaidingas mąstymas. Pastatas turi būti sandarus, kad patalpoje būtų išlaikomas šiltas vidaus oras, o iš išorės nepatektų šaltas oras ir drėgmė. Reikėtų orientuotis į šiuolaikiškas medžiagas, padėsiančias užtikrinti sandarumą, nes tai vienas iš svarbiausių A+ klasės rodiklių. Jei B klasei užtekdavo sandarumą tik įrašyti, tai norint gauti namo A, A+ ar A++ energinio naudingumo sertifikatą, reikia atlikti oficialų sandarumo testą“, – sako sertifikuotas pasyvių namų ekspertas Mindaugas Dagys.
Sandariame A+ klasės name kokybiškam patalpų oro palaikymui turi būti naudojamas mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Rekuperacija – tai procesas, kurio metu iš namo pašalinamas šiltas oras perduoda savo energiją šviežiam orui pašildyti. Energiškai efektyviuose pastatuose su rekuperacine vėdinimo sistema niekuomet nebūna skersvėjų, temperatūros pokyčių, drėgmės. Tai apsaugo namą nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą. Taip pat name esantys filtrai iš lauko įsiurbiamo oro pašalina dulkes, žiedadulkes ar kitas smulkias daleles, sukeliančias įvairias alergines reakcijas.
Jei A klasės pastatuose (ar jo dalyse) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75Wh/m³. Atitinkamai A + klasės pastatuose įrengtam mechaniniam vėdinimui su rekuperacija galioja tokie reikalavimai: rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turės būti ne mažesnis nei 0,80, o sunaudojamos elektros energijos kiekis ne didesnis kaip 0,55 Wh/m³.
Skirsis ir norminės šiluminės energijos sąnaudos. Taip siekiama sumažinti į aplinką išmetamų CO2 dujų kiekį. Tam pačiam plotui turės užtekti mažesnės galios katilo. A ir A + klasės pastatų energijos sąnaudos, priklausomai nuo jų paskirties, skirsis keliasdešimt procentų. Pavyzdžiui, A klasės gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastato šildymui šiluminės energijos sąnaudos turi būti 55,34 (kWh/(m²·metai)), o tokios pačios paskirties A+ klasės pastatui mažesnės – 42,70 (kWh/(m²·metai)).
Galiausiai keičiasi rodiklių C1 ir C2, pagal kuriuos nustatoma energinio naudingumo klasė, vertės. C1 yra teisės aktais nustatytas energijos vartojimo efektyvumo rodiklis šildymui, vėsinimui, apšvietimui, o C2 – karšto vandens ruošimo sistemai. A+ klasė pasižymės griežtesnėmis pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertėmis (A klasei: 0,375 ≤ C1 < 0,5 ir C2 ≤ 0,85, o A+ klasei: 0,25 ≤ C1 < 0,375 ir C2 ≤ 0,80).
A+ klasės reikalavimai griežtesni už dabar esamus, todėl natūralu, kad tinkamai pastatyto statinio eksploatacijos išlaidos daug mažesnės, o jis pats komfortiškesnis.
