Seno industrinio pastato aplinką pritaikyti aktyvaus, modernaus ir vis dar tebeaugančio universiteto poreikiams – tokį uždavinį sprendė Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) centrinių rūmų interjerą kūrusi architektė.

Šešti veiklos metai – naujose patalpose

Pastaruoju metu aukštosios mokyklos labiau nei patogiomis ar šiuolaikinėmis erdvėmis studentams rūpinasi savo išlikimu. Privatus KSU didesnių pokyčių neplanuoja, o nuolat augantį studentų skaičių aiškina lankstumu ir modernumu. Penkerius metus sostinėje veikianti aukštoji mokykla šią svarbią datą minėjo jau persikėlusi į naujas patalpas buvusiame popieriaus ir kartono gamyklos administraciniame pastate – jis buvo pritaikytas universiteto reikmėms. Triaukščiame pastate atsisakyta visko, kas primintų buvusią veiklą – gamyklos veiklai būtinos vidaus erdvės perplanuotos ir pritaikytos auditorijoms, poilsio zonoms, bibliotekai, laboratorijoms ir pan.

Pirmame pastato aukšte, kelių šimtų metrų ploto erdvėje, įrengtas holas ir didžioji auditorija. Didelę maždaug 200 kv. metrų ploto erdvę į jaukesnes, uždaresnes erdves dalija stumdomos iš medžio imitacijos plokštės pagamintos pertvaros, taip pat pertvaros iš spalvoto veltinio. Pastarosios papildomai izoliuoja garsą.

Poilsio zonoje išdėlioti sėdmaišiai, minkštos, jaukios pilkos spalvos sofos su spalvotomis pagalvėlėmis, išrikiuotos patogios kėdės. Čia organizuojami renginiai, šventės, koncertai, planuojama rengti ir įvairius užsiėmimus, tokius kaip jogos ar šokių pamokas. Vienu metu renginiams skirtoje erdvėje gali susiburti keli šimtai žmonių.

Stumdomą pertvarą interjero architektė Skaidra Mikalajūnienė panaudojo ir kompiuterių klasėje. Ją galima padalyti į dvi mažesnio ploto kompiuterių klases. Kompiuterių klasė nuo rugsėjo mėnesio bus atvira visą parą – studentai gali nė neišeiti iš universiteto. Šalia jos – bibliotekos skaitykloje – įrengta minkštųjų baldų erdvė.

Poilsio zonoms jaukumo suteikia dideli juodi toršerai, kavinėje stalus apšviečia nuo lubų nuleisti nedideli apvalūs šviestuvai. Auditorijose, koridoriuose apšvietimas suprojektuotas palubėse, čia panaudotos dienos šviesos lempos. Erdvėse vyrauja švarios, gaivios spalvos. Dalyje patalpų sienos nudažytos specialiais dažais, kad ant jų būtų galima rašyti kreida.

Kadangi industrinės paskirties pastate koridorius ilgas ir siauras, čia panaudota daug stiklo pertvarų, lubų aukštis, kiek buvo įmanoma, padidintas.

Patalpose vyrauja medžio imitacijos PVC grindų danga, deranti su betoną imituojančia danga.

Auditorijose – dėmesys studentų patogumui

Studentai auditorijose gali lengvai transformuoti baldus, pavyzdžiui, mygtuko paspaudimu keisti stalo aukštį ar nulenkti kėdės nugarėlę ir ją paversti rašomuoju staleliu, stumdomosiomis pertvaromis susikurti reikiamo dydžio erdves individualiam darbui ar darbui grupėse.

Auditorijose įrengta moderni vėdinimo ir šildymo sistema, kokybiškas šviesos diodų apšvietimas, daug dėmesio skirta ypatingiems studentų poreikiams. Pavyzdžiui, kairiarankiui netinka dešiniarankio kėdė su staliuku, jam reikia staliuko priešingoje kėdės pusėje. Nepamirštos ir įvairios detalės – kabliukai krepšiams, dėklai vandens buteliukams ir t. t. Kai kuriose auditorijose nėra dėstytojo stalo – jie vaikšto po auditoriją, o studentai kėdes patalpoje nesunkiai išsidėsto taip, kaip jiems patogiau.

KSU interjerą sukūrusi architektė pripažino – projektuodama jį prisiminė savuosius studijų metus, ypač tai, koks universitetas neturėtų būti. S. Mikalajūnienė laikėsi principo projektuoti neformalias, jaukias ir šiuolaikines erdves, kuriose studentai jaustųsi kaip namie.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 1.