Kodėl šiandien, kai šiuolaikinėmis technologijomis, rodos, galima sukurti pakaitalą bet kam, bet kokios medžiagos imitaciją, statyboms, interjero apdailai žmonės ir toliau linkę rinktis medieną? Dažnas naujakurys susiduria su dilema – norisi estetiškai patrauklių ir natūralių medžiagų, tačiau ne vieną atbaido tai, kad laikui bėgant natūralus medis gali prarasti savo fizines, estetines ypatybes, dažnai išsikraipo, suskilinėja ar net supūva.

Termomediena – kas tai?

Kaip išspręsti šią dilemą, kai norisi basomis kojomis mėgautis ilgus metus augusio medžio skleidžiama šiluma ir energija, bet kartu norisi būti tikram, kad pasirinktas sprendimas tarnaus ilgai ir išliks patrauklus akiai? Gal verta pasikliauti laiko ir istorijos patikrintais metodais? Jau vikingai pastebėjo teigiamą karščio poveikį medienai – jie sėkmingai ugnimi apdorodavo medinius tvorų kuolus, namų lentas, kad šie ilgiau laikytųsi atšiauriomis klimato sąlygomis.

Išsamiau karščio poveikis medžiui buvo pradėtas tyrinėti 4-ajame dešimtmetyje Vokietijoje, o 1990-ųjų pabaigoje Suomijos techninis tyrimų centras („VTT Technical Research Centre of Finland Ltd“), bendradarbiaudamas su šalies medienos pramonės įmonėmis, išplėtojo – arba atgaivino – iki šiol taikomą pramoninį medienos terminio apdorojimo procesą.

Termiškai modifikuota mediena (ang. „Thermally-Modified Wood“, TMW) – pasaulinėje rinkoje atpažįstama prekės ženklu „ThermoWood“ – tai dideliu karščiu apdorota mediena, kurią veikiant aukšta temperatūra vyksta struktūriniai ir cheminiai pokyčiai, gerinantys esmines medienos ypatybes. Kalbant paprastai, gaunama kur kas patvaresnė ir stabilesnė mediena – neprilygstamas sprendimas lauko apdailai, terasoms ir pirtims.

Terminis medienos apdorojimas šiek tiek panašus į duonos kepimą – procesas vyksta specialiai sukonstruotose terminėse krosnyse (kamerose), kurias per daviklius reguliuoja kompiuteriai, o šiuos nuolat stebi terminio apdirbimo specialistai – „kepėjai“. Mediena garinama ir kaitinama iki 180–215°C temperatūros. Garai ne tik apsaugo medieną nuo degimo, bet ir veikia joje vykstančias chemines reakcijas, negrįžtamai pakeičia jos ypatybes. Pakitusi mediena beveik nesitraukia ir nesikraipo, ilgiau išlaiko naujumo įspūdį. Taip sukuriamas visiškai natūralus, ekologiškas produktas.

Estetika ir ilgaamžiškumas

Kartu su patvarumu, atsparumu atšiaurių sąlygų poveikiui termiškai apdorota mediena įgyja ir daug kitų teigiamų ypatybių – todėl ji tampa labai patrauklia statybine medžiaga. Tokia mediena sugeria mažiau drėgmės, pagerėja jos termoizoliacinės ypatybės (+25 proc.), nekinta forma, matmenys, todėl ji idealiai tinka pastatų išorės apdailai, terasoms, įrengiant saunas, šildomas medines grindis. Taip pat ji tampa atsparesnė puvimui (KOMO sertifikatas), joje nelieka kenksmingų medžiagų, nesidaugina grybelis, bakterijos, jos nebegraužia kirvarpos, kiti medgraužiai, paviršius tampa lygus, švarus, todėl medį daug lengviau prižiūrėti.

Norint užtikrinti aukščiausią termomedienos kokybę, terminis apdorojimas buvo standartizuotas, išskiriant jį į dvi klases: „Termo-S“ (kai temperatūra pakeliama iki 190°C) ir „Termo-D“ (temperatūra siekia 215°C). Tačiau visos terminio modifikavimo įmonės naudoja tą patį principą: per ne ilgiau kaip 48 valandas medienos temperatūra maksimaliai pakeliama iki 215°C laipsnių, sumažinant drėgmės pusiausvyros kiekį, susidarantį po aušinimo proceso.

Iš esmės tai reiškia, kad kuo aukštesne temperatūra apdorojama mediena, tuo mažiau ji bus lankstesnė, tačiau bus ilgaamžiškesnė, išlaikys stabilius matmenis, bus patvari ir nepus lauke. Šiame procese nenaudojami jokie chemikalai – vien kaitinimo ir garų kombinacija, todėl galutinis produktas yra absoliučiai natūralus, ekologiškas.

Dažniausiai termiškai apdorojama šiaurietiška pušis ir eglė, beržas, alksnis, spindulinė pušis ir uosis. Termiškai apdorotas uosis įgauna sodrią šokolado spalvą. Pušis tampa medaus spalvos. Kuo aukštesnė apdorojimo temperatūra, tuo tamsesnė spalva. Galutiniame produkte išlieka tik natūralaus medžio ypatybių sąlygoti spalviniai netolygumai, pavyzdžiui, šakų žymės ir rievės.

Ir nors termomediena yra itin ilgaamžė ir tarnaus daugybę metų neapsaugota jokiomis priemonėmis, ilgainiui veikiama oro sąlygų, saulės ji keičia spalvą. Reguliariai nepadengiama apsaugine priemone mediena keisis, virs pilkai sidabrine, o paviršiuje gali atsirasti atsišerpetojusių skaidulų ir įtrūkimų, kurie padidins paviršinių pelėsių užsiveisimo tikimybę. Pusiau skaidri lauko darbams skirta alyva, vaškas ar dažyvė su pigmentu apsaugo termomedieną nuo UV spindulių poveikio ir išlaiko natūralią jos išvaizdą.

Įspūdingi mediniai projektai – jau ir Lietuvoje

Šiuolaikiniai architektai, statybų įmonės vis drąsiau ir dažniau savo sprendimuose naudoja medieną – dažnai būtent termiškai apdorotą. Ir šis termomedienos kelias neapsiriboja vikingų arealu, Suomija – jis driekiasi iki pat Vidurio Rytų, net iki Japonijos, nuo mažų vikingų trobesių kildamas iki įspūdingų daugiaaukščių biurų pastatų. 2014 metais architekto Lahiji suprojektuoto biurų pastato Gilane (Iranas) išorę dengiantis termomedienos kiautas ilgus metus tarnaus kaip puiki apsauga nuo kaitrios Irano saulės, stilingame dizaine išlaikydamas savo estetines ypatybes. Jau gerokai šiauriau „AART architects“ biuro suprojektuota įspūdinga krantinė – vienas didžiausių medinių gyvenamųjų kompleksų Europoje. Stavangeryje (Norvegija) 2014 metais įgyvendintas projektas pelnė WAN apdovanojimą gyvenamosios paskirties kategorijoje, ir yra puikus termomedienos termoizoliacinių ypatybių pavyzdys.

Toli nesidairant termiškai apdoroto medžio kokybe pasidžiaugti galima ir naujai atgimusiame Vilniaus Šiaurės miestelio „Ogmios“ prekybos centre, ten pat stovinčio restorano „Jurgis ir drakonas“ fasadu, Ambraso architektų biuro suprojektuotu Ruperto meno ir edukacijos centru „Menų inkubatorius“. Įdomių ir įkvepiančių projektų netrūksta. Išsamiau juos aptarsime ir patyrinėsime kituose „Statybos ir architektūros“ numeriuose.