Užbaigus nuo 2014-ųjų vykusius rekonstrukcijos darbus, duris atvėrė Lietuvos jūrų muziejaus erdvės Nerijos forte. Lankytojai galės apžiūrėti ne tik istorines sales, kuriose – dvi naujos ekspozicijos, bet ir atnaujintuose išorės baseinuose pamatyti jūros gyvūnus.
Neatpažįstamai pasikeitęs ir redutas – centrinis forto pastatas, kuriame dar tebevyksta akvariumo atnaujinimo darbai. Moderniais architektūriniais sprendiniais ir formomis atkūrus anksčiau buvusių pylimų vaizdą, redutas įgavo futuristinio objekto, panašaus į skraidančią lėkštę formą.
Pačiame akvariume kol kas tevyksta rekonstrukcijos darbai. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, akvariumą ketinama baigti rekonstruoti rugsėjo pabaigoje, kad lankytojai dar spėtų aplankyti ir vienintelį Baltijos šalyse jūrų gamtos pažinimo objektą.
Nerijos forto istorija siekia XIX a. antrąją pusę. Tuomet Kopgalyje – šiauriausiame Kuršių nerijos taške – pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė, kuri per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriauta. 1979 m. Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejui. Per tą laiką jis išaugo į vieną populiariausių turistinių objektų Baltijos pajūryje.
Nors muziejus garsėja patraukliomis jūros gamtos ir istorijos ekspozicijomis, iki šiol ne visos forto patalpos buvo iki galo sutvarkytos ir pritaikytos lankytojų pažintinėms reikmėms. Šias problemas padėjo išspręsti muziejaus įgyvendintas projektas „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“, kuomet buvo restauruoti trys raudonų mūrų kaponyrai, išvalytas ir sutvarkytas gynybinis griovys, jo krantinės, tiltas.
Nerijos fortas – geriausiai išlikęs Prūsijos fortifikacinis statinys Lietuvos teritorijoje.
Projektą „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ finansavo 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programa „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Bendra projekto verte – 836.003,97 eurai, muziejus indėlis – 296 905,83 eurų.
Lietuvos jūrų muziejaus inf.
