Šilumos praradimas per sienas yra didžiausias pastato nuostolių šaltinis individualiuose namuose, kuris proporciškai didėja aukštėjant pastatams, nes sienų plotas tik didėja. Tinkamas ir efektyvus sienų apšiltinimas yra greičiausias būdas sumažinti šilumos nuostolius. Energiškai efektyviame pastate sienos izoliacija turi atlikti daugiau funkcijų negu D, C ar B klasės name, todėl jos parinkimui ir teisingam įrengimui reikia skirti ypatingą dėmesį.

Pasirenkant šiltinimo sistemą sienoms būtina įvertinti šiuos dalykus:

1. Sienos estetinis vaizdas – apdaila. Būtent nuo to turėtų prasidėti šiltinimo sistemos parinkimas, nes skirtingai apdailai reikalingos skirtingos konstrukcijos ir medžiagos, skiriasi jų tvirtinimo būdas. Galima išskirti 3 pagrindines apdailos rūšis:

a. Dekoratyvinis tinkas – plačiai paplitusi, ekonomiška, daug spalvų ir faktūrų turinti apdaila. Ją įrengti gan paprasta, šilumos tilteliai minimalūs, bet labai svarbu įrengimo kokybė ir po kurio laiko tokį fasadą reikia atnaujinti. Apšiltinimui paprastai naudojama polistirolo plokštės arba kieta mineralinė vata.

b. Lakštinės medžiagos – medžiagų ir spalvų pasirinkimas daug didesnis ir platesnis: medinės, plastikinės dailylentės, fibrocementinės, HPL, aliuminio kompozito, skalūno, keraminės, plieninės, varinės plokštės, o taip pat akmens masės, molinės plytelės ir daugelis kitų. Plokščių tvirtinimui reikalingas karkasas, kuris energetiniu požiūriu yra didelis šilumos tiltelis. Paprastai yra įrengiama ventiliuojamasis fasadas panaudojant vatą arba pakabinamas fasadas, panaudojant FF-PIR ar kitas kietas plokštes.

c. Apdailinės plytos – keraminės, silikatinės, klinkerio ar kitos plytos. Tokių sienų šiltinimui taikoma trisluoksnio mūro konstrukcija, kai šiltinimo sluoksnis yra įrengiamas tarp laikančiosios sienos ir apdailinių plytų. Apšiltinimui tinka beveik visos izoliacinės medžiagos.

2. Šiltinimo medžiagos efektyvumas. Norint padidinti sienų šiluminę varžą lengviausias būdas tai padaryti yra tiesiog pastorinti šilumos izoliacijos sluoksnį, bet tai ne visada įmanoma padaryti tiek dėl technologinių, tiek dėl komforto (estetinių) apribojimų. Atsiranda poreikis efektyvesnėms medžiagoms, kurių šilumos perdavimo koeficientas būtų geresnis. Tarkim FF–PIR poliizociunerato plokštės šilumos laidumas λ_D yra 0,022 W/mK, todėl jų reikės iki 2 kartų mažiau, nei tradicinių medžiagų arba FF–EPS (ar kitas polistirolis su grafitu), kuris yra apie 25 proc. efektyvesnis, nei paprastas baltas polistirenas.

3. Tvirtinimo elementai. Teisingai įrengtame fasade jie yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacinį sluoksnį. Tvirtinimo detalės yra geri šilumos laidininkai, todėl jų kiekį reikia kaip galima labiau sumažinti, o pačius elementus rinktis iš kaip galima šilumai mažiau laidžių medžiagų. Metalines detales keisti plastikinėmis ar stiklo pluošto, smeiges įgilinti į šiltinimo medžiagą ir uždengti izoliaciniais dangteliais, naudoti šiltinimo medžiagoje įsukamus tvirtinimo elementus ir pan.

Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per jį prarandama daugiau nei 20 proc. visos šilumos – reikia papildomai 20 proc. storinti izoliacinę medžiagą, kad kompensuotų šiuos nuostolius. Todėl vietoje minkštos izoliacijos, kur karkasas būtinas, patariama rinktis pakabinimo fasado sistemą su kieta apšiltinimo medžiaga, kur karkasas tvirtinamas ant šiltinimo medžiagos, o šiltinimo sluoksnį kerta tik varžtai.

Atsiranda ir sistemų, kur tvirtinimo elementai nenaudojami, o jų funkciją atlieka klijai.

4. Sandarumo užtikrinimas. Pastato sandarumas reikalingas šilto vidaus oro išlaikymui patalpose ir šalto oro užtvėrimui patekti į pastato vidų ir niekaip nesusijęs su prasta oro cirkuliacija, oro kokybe ar mistiniu namo „kvėpavimu“. Oro kokybė patalpose priklauso nuo mechaninės (ar natūralios) ventiliacijos sistemos, o energiškai efektyviuose pastatuose rekuperacija yra privaloma.

Norint pasiekti sandarumo reikalavimus reikia ne tik kruopščiai užsandarinti sujungimus, ertmes ir pan., bet ir užtikrinti, kad pati sienos plokštuma būtų sandari. Tą gali atlikti arba laikančiosios sienos (blokeliai, plytos, gelžbetonis, tinkas ir kt.), arba tinkamai parinktos ir sumontuotos sandarios izoliacinės medžiagos. Medžiagų sandarumą apibūdina vandens garų varžos faktorius μ – kuo jis didesnis, tuo medžiaga sandaresnė. Todėl visos konstrukcijos su vata (μ=1) turi būti sandarinamos kitais būdais (plėvelėmis, sandarinimo medžiagomis, vidiniu tinku ir t.t.), o konstrukcijų su polimerinėmis izoliacinėmis medžiagomis (polistirenas μ = 40–80, PIR μ = 60–150) papildomai sandarinti nereikia.

„Architektūroje visada siekiame kuo grakštesnių formų. Laimei, technologijos vystosi, todėl susiduriame su tokiu paradoksu – nors ir reikalavimai pastatų energinei klasei kyla vos ne kas metus, tačiau bendrą sienų šilumos storį su pažangiomis ir novatoriškomis medžiagomis galime netgi sumažinti. Be abejonės, kuo medžiaga turi geresnes savybes, tuo mažesnio jos storio pakanka užtikrinti šilumos izoliacijos reikalavimus. Vienos tokių medžiagų – poliuretano plokštės. Jos nepakeičiamos ir atliekant rekonstrukcinius projektus. Bendrai sienos šiluminei varžai turi įtakos visi tvirtinimo elementai, todėl, be abejonės, naudojant technologiją su kuo mažiau smeigių ir kitų tvirtinimo elementų pasiekiami dar geresni bendri sienos rodikliai“, – teigia UAB „City projects“ architektas Simas Glinskis.

Įvertinus visus sienų izoliacijai keliamus reikalavimus bendrovė „Finnfoam“ siūlo šias apšiltinimo sistemas:

Siena su plonasluoksnio tinko apdaila ir FF–EPS

Labai populiari, ekonomiška ir šiluminiu požiūriu efektyvi konstrukcija – apšiltinta polistireniniu putplasčiu ir padengta dekoratyviniu tinku. FF–EPS yra pilkasis polistirenininis putplastis su pagerintomis šilumos savybėmis (λ_D = 0,031 W/mK), kurios apie 25 proc. geresnės nei balto polistireno, o tai reiškia ne tik plonesnį storį, bet ir 25 proc. mažesnes CO2 išlakas jam pagaminti, transportuoti ir utilizuoti. FF–EPS plokštės gaminamos specialiose formose, o ne pjaustomos iš blokų kaip įprastas polistirenas, todėl jų kokybiniai parametrai geresnį, matmenų stabilumas didesnis, o visu perimetru yra speciali užrakto sistema, padedanti įrengti vientisą ir sandarų šiltinimo sluoksnį.

Šiltinant šia sistema pasiekiami visi sienos šilumos išsaugojimui keliami reikalavimai: efektyvi medžiaga, nedideli šiluminiai tilteliai (tik per plastikines smeiges), paprastas montavimas, ištisinis sandarus izoliacijos sluoksnis, be to tokia siena atitinka visus priešgaisrinius reikalavimus.

Pakabinamas (ventiliuojamas) fasadas su FF-PIR

Apdailai pasirinkus lakštines apdailos medžiagas (ypač dažnai jos naudojamos visuomeniniuose pastatuose ir daugiabučiuose) estetinis vaizdas gali būti gražesnis, įdomesnis, įvairesnis, o sienos ilgaamžiškesnės ir nereikės jų atnaujinti, bet joms tvirtinti neišvengiamai reikalingas plieninis, aliuminis ar medinis karkasas. Karkasas yra labai didelis šilumos tiltelis, kuris kompensuojamas 20 proc. ir daugiau storinant izoliacinę medžiagą.

Todėl „Finnfoam“ siūlo naują fasado apšiltinimo sistemą – pakabinamą fasadą – kurią sudaro itin efektyvios FF–PIR plokštės (λ_D = 0,022), medinis arba aliumininis karkasas, kuris tvirtinamas ant šiltinimo medžiagos ir nekerta šiltinimo sluoksnio, bei bet kokia lakštinė apdailos medžiaga.

Šilumos tilteliai minimizuojami kronšteinus pakeičiant tvirtinimo varžtais (nerūdijančio plieno), be to, FF–PIR plokštės yra sandarios, todėl padeda užtikrinti ir viso pastato sandarumą. PIR plokštės atsparios atmosferos drėgmei, todėl nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių ar kitų medžiagų, jose nevyksta vidinė konvekcija. Gautos konstrukcijos nereikia vėdinti ir ji atitinka priešgaisrinius reikalavimus.

Trisluoksnio mūro konstrukcija su FF–EPS arba FF–PIR apšiltinimu

Įrengiant trisluoksnes konstrukcijas svarbiausia yra tinkamai parinkti ir sumontuoti šilumos izoliaciją ir parinkti kaip galima efektyvesnius lanksčiuosius ryšius (stiklo pluošto). Naudojant sistemą su FF–EPS tokių konstrukcijų įrengimas bus ekonomiškas, o FF–PIR padės kaip galima labiau sumažinti sienos storį.

Karkasinė konstrukcija su FF–PIR

Siekiant sumažinti karkasinės sienos storį, jos šiltinimui rekomenduojama naudoti kaip galima efektyvesnes medžiagas (FF–PIR) ir papildomai iš vidaus įrengti ištisinį sandarų sluoksnį iš 50–100 mm storio plokščių. Konstrukcija bus ne tik mažai laidi šilumai, bet ir sandari be jokių papildomų plėvelių. FF–PIR plokštės tvirtinamas karkase iš visų pusių jas užsandarinant elastingomis PU sandarinimo putomis.

[su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?v=Jghvo790WWo”][su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?list=PLzquyoIs6vzE-UpA6Qm747PdISMuCUcVT&v=8X1jrcHnjaY”][/su_youtube]

Kitame straipsnyje apžvelgsime A klasės namų stogų šiltinimą.

Kviečiame parsisiųsti visas rekomenduojamas konstrukcijas su mūsų medžiagomis, kurios atitinka A klasės reikalavimus: dwg brėžinius, šilumos tiltelių skaičiavimus ir kt.

 RĖMĖJO TURINYS