Iki šiol individualiųjų namų statyboje lietuviai noriai rinkosi mūro konstrukcijas. Lapkričio 1-ąją įsigaliojus reikalavimui statyti aukštesnio energinio efektyvumo pastatus, daugelis besiruošiančiųjų statyti namus sunerimo, kaipgi atrodys jų būsimieji A ar A+ klasės būstai, o sprendimus, kokias medžiagas rinktis, priima tik gerai apsvarstę ir išklausę kelių specialistų nuomonių.

Energetiškai efektyvaus namo statyba yra apipinta mitais. Ar A, A+ klasės namas gali būti mūrinis? Nuomonės išsiskiria ir dėl medžiagų, inžinerinių sistemų, procesų, galiausiai neaišku, kuo remiantis atliekami skaičiavimai ar pats energinio efektyvumo vertinimas.

Norėdami sugriauti nepagrįstus mitus ir abejones, pajėgas sujungė plytų ir blokelių gamintojas – bendrovė „Simpras“, polistireninio putplasčio gamintojas – įmonė „Ukmergės gelžbetonis“, ir architektūros studijos „Kubinis metras“ komanda. Specialistai nusprendė realiu pavyzdžiu įrodyti, kad tradicinis lietuvių pamėgtas namas gali nesunkiai pasiekti A ar dar vienu laipteliu aukštesnę – A+ – klasę, todėl sukūrė Lietuvoje tik 2018-aisiais privalomo tapsiančio A+ energinio naudingumo klasės individualiojo namo projektą. Namui panaudotos mūro konstrukcijos, fasadui apšiltinti – pilkasis polistireninis putplastis.

Sukurtas namo projektas atitinka tradicinius vidutines pajamas gaunančios šeimos poreikius. Namo plotas – 137 kvadratiniai metrai, jame suprojektuota bendra erdvė, trys miegamieji, darbo ar svečių kambarys, ūkinės patalpos, architektūra neišsiskirianti, suplanavimas – patogus ir pritaikomas daugelyje sklypų. Pastatą lengva orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu, mat tai – vienas svarbiausių veiksnių norint pasistatyti energiškai efektyvų pastatą.

Specialistai netgi atliko projekto, pavadinto „+Namas“, energinio naudingumo klasės vertinimą: tam buvo paruošti reikalingi pastato mazgai ir suskaičiuoti šilumos tilteliai.

Besidomintiesiems tokio namo statyba buvo sukurtas šiltinimo mazgų (išorinės sienos, stogas, karnizas, grindys, pamatas) katalogas, kuriame pateiktos konkrečios galimos naudoti medžiagos. Skaičiuojant pasirinkti silikatiniai blokeliai „Siliblokas“, akytojo betono blokai „Airstone“ ir keraminiai blokeliai „Kerapor“. Planuojantieji statyti namą gali palyginti visų šių statybinių blokelių ypatybes ir įvertinti, koks polistireninio putplasčio sluoksnis būtų reikalingas kiekvienu atveju, kad būtų pasiekta reikalaujama atitvaros varža. Namo fasadui apšiltinti buvo naudojamas pilkasis polistireninis putplastis „Neoporas EPS 70“, grindims ir pamatams – „Geoporas EPS 100“.

Specialistai primena, kad nors pasiekti atskirų pastato konstrukcijų A+ energinio naudingumo klasę palyginti nesudėtinga, bendrai pastato įvertinimo sėkmei svarbūs keli veiksniai:

1. Atitvarų šilumos varžos: stogas, sienos, grindys, langai ir durys.
2. Pastato mazgai ir šilumos tiltelių skaičiavimas.
3. Pastato inžinerinės sistemos.
4. Pastato ir langų orientavimas pasaulio šalių kryptimi.
5. Namo sandarumas.

Projektas „+Namas“ įvertintas A+ energinio naudingumo sertifikatu. Pilotinio projekto vizualizacijas, planą ir konstrukcinius mazgus su konkrečiomis medžiagomis, parankiomis A+ klasės namo statybai, galima nemokamai peržiūrėti ir įvertinti interneto svetainėje www.kubinismetras.lt/paslaugos/apliusnamas.

Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.