Norintys Vilniaus mieste iki šios dienos nuosavybės teisės atkurtos tik į 54 proc. prašymuose nurodyto ploto. Tai vienintelis miestas, kuriame nuosavybė atkurta tik į kiek daugiau nei pusę piliečių pageidaujamo ploto. Kauno mieste žemės grąžinimo procesas baigtas 90 proc., Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc. Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų.

Teisinis pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę.

Nepaisant Vilniaus miesto savivaldybės neveiklumo ir viešų pareiškimų, kad mieste trūksta žemės, kuri galėtų būti grąžinta piliečiams, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą Nacionalinėje žemės tarnyboje parengtos 59 schemos, kuriose pažymėti 178 laisvos valstybinės žemės plotai, apimantys 455,0674 ha ploto teritoriją, kurioje būtų galima piliečiams atkurti nuosavybės teises.

Pažymėtos laisvų valstybinės žemės plotų schemos kovo pabaigoje perduotos Vilniaus miesto savivaldybei, kad pastaroji įvertintų, ar pateiktuose laisvos valstybinės žemės plotuose pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendimus nėra numatyta veiklos, susijusios su visuomenės poreikių ir miesto reikmių tenkinimu.

Bet atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės iki šiol nėra gautas, skundžiasi NŽT. SA.lt duomenimis, tai gali būti susiję su užtrukusiu naujo sostinės bendrojo plano rengimu – birželio mėnesį ketinama pristatyti tik jo koncepciją.

Jei šis poreikis nebus nustatytas ir savivaldybė imsis veiksmų, NŽT specialistų vertinimu, šio beveik 500 ha ploto užtektų kone visiems, prašantiems sostinėje atkurti nuosavybės teises į žemę.